Medicinos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė, psichoterapeutė kandidatė Kamilė Petrulėnaitė pastebi, kad psichologijos tyrimų lauke emocinis intelektas ilgą laiką buvo vertinamas kontroversiškai, kai kurie mokslininkai tikėjo, kad toks „protinis“ dalykas kaip intelektas ir „širdies“ dalykas emocijos yra nesuderinami.
„Tačiau, kad žmogus suvoktų, kaip jaučiasi, pagalvotų, kodėl taip jaučiasi, ir dar gebėtų kontroliuoti savo jausmą, jis turi naudoti išskirtinai kognityvinius, „protinius“ procesus“, – sako psichologė.
Aukštesnis emocinis intelektas leidžia kontroliuoti savo elgesį
Psichologijoje emocinis intelektas (EI) suprantamas kaip tam tikras žmogaus įgūdžių rinkinys, padedantis kuo geriau pažinti savo emocinį pasaulį, suprasti kitus bei kurti, kiek įmanoma, sveikesnį ryšį su aplinka. Pasak psichologės, aukštesnį emocinį intelektą turintis žmogus gali lengviau atpažinti savo jausmus, yra linkęs apmąstyti, kokios tų jausmų priežastys bei pasekmės, todėl jis gali efektyviau dorotis su neigiamomis emocijomis bei kontroliuoti savo elgesį.
Tokiems žmonėms lengviau suprasti kitų jausmus, įsijausti į jų situaciją, parodyti nuoširdžią atjautą. Jie pasižymi itin gerais socialiniais įgūdžiais, yra empatiški, išklausantys, tačiau geba konstruktyviai komunikuoti apie savo poreikius, jausmus, vertybes ir brėžti jas saugančias ribas.
K. Petrulėnaitė pabrėžia dar vieną savybę, būdingą aukštą EI turintiems žmonėms ir ypač svarbią profesiniame gyvenime, – šie žmonės pasižymi didesne motyvacija siekti tikslų ir patirtos nesėkmės karjeros kelyje juos emociškai žeidžia kiek mažiau nei kitus.
Impulsyvus elgesys – žemo emocinio intelekto padarinys
Žmonėms su žemesniu emociniu intelektu kyla iššūkis įvardinti tikruosius savo jausmus ir juos išreikšti. „Pasitaiko, kad tokie žmonės paklausti, kaip jautėsi tam tikroje situacijoje, pasakys socialiai priimtiną, adekvatų tokiam įvykiui jausmą, tačiau neatpažins savo nuoširdžios reakcijos“, – sako psichologė.
Šiems žmonėms gali būti būdingas jausmų slopinimas, o neišsakytos, neišreikštos intensyvios emocijos priveda prie impulsyvaus elgesio, pykčio protrūkių ar bejėgiškumo jausmo.
Žmonėms su žemesniu EI sunkiau pajusti empatiją kitam žmogui, todėl jie gali būti egocentriški, jiems gali kilti sunkumų sprendžiant konfliktus.
Psichologė pastebi, kad itin žemą emocinį intelektą turintys žmonės paradoksaliai gali turėti nuostabių socialinių, net diplomatinių įgūdžių, tačiau jų tikslas yra ne nuoširdus ir teisingumu paremtas ryšio kūrimas, bet išskirtinai tam tikros asmeninės naudos – galios, pripažinimo, pinigų ir t.t. – siekimas bet kokia kaina.
Emocinis intelektas – pagalbininkas konfliktinėse situacijose
Žmonės, turintys aukštesnį emocinį intelektą, geba sveikiau išgyventi stresines ir konfliktines situacijas, tačiau tai ne visada reiškia, kad jie siekia pabėgti nuo savo nemalonių jausmų arba juos bet kokia kaina numalšinti. „Veikiau atvirkščiai, jie nebijo intensyvių emocijų, klausia savęs, kas čia nutiko, kas tiksliai privertė taip jaustis“, – sako psichologė.
Tokie žmonės lengviau apčiuopia savo klaidingus įsitikinimus apie gyvenimą ir patį save. O juk tokie įsitikinimai, pasak psichologės, nemalonių emocijų sukelia žymiai dažniau nei realūs gyvenimo įvykiai. Tokie asmenys geba rasti guodžiančių, o svarbiausia, realybę atspindinčių argumentų, kodėl įsitikinimai ne visai teisingi.
Kadangi žmonės su aukštesniu EI rečiau vengia savo neigiamų emocijų, jiems ne taip baisu eiti į konfliktus, išsakyti savijautą, brėžti ribas, pykti ir t.t. Tačiau psichologė akcentuoja, kad savo intensyvias emocijas jie geba parodyti konstruktyviai, paaiškinti, kas juos suerzino, aiškiu priežasties – pasekmės principu, stengiasi kreipti dėmesį į realią situaciją einamuoju momentu ir vengia apibendrinimų „tu visada…“ arba „tu niekada…“.
Šie žmonės pasižymi empatija, gali suprasti savo elgesio įtaką kitų žmonių savijautai, todėl gali pripažinti savo kaltę, nuoširdžiai atsiprašyti, ieškoti kompromisų. „Esminis aukšto EI žmonių tikslas konfliktuose – išsiaiškinti situaciją ir ją išspręsti taip, kad abi pusės būtų kuo labiau patenkintos“, – teigia psichologė.
K.Petrulėnaitė pabrėžia, kad visos minėtos savybės nebūtinai visada pasireikš aukštą EI turinčiam žmogui. Taip pat ir žmogus, turintis žemesnį EI, tikrai gali parodyti empatijos, brandumo, atjautos konfliktų sprendimuose bei neblogai tvarkytis stresinėse situacijose. Šios savybės gali varijuoti priklausomai nuo situacijos grėsmingumo arba reikšmės asmens vertybinei sistemai.
Svarbiausi sprendimai priimami neignoruojant jausmų
„Neuromedos“ psichologė pastebi, kad visuomenėje dar gajus požiūris, jog svarbius gyvenimo, karjeros sprendimus reikia priimti kuo racionaliau, nepaisyti jausmų. Vis dėlto tiesa ta, kad kuo labiau ignoruosime savo emocinį pasaulį, tuo labiau didės rizika elgtis ir rinktis emocingai ir impulsyviai. EI padeda išsigryninti prioritetus, apsvarstyti pasirinkimo pliusus bei minusus ir svarbiausia – sąmoningai suprasti ir susitaikyti su galimybe pasirinkti neteisingai, padaryti klaidą ir patirti nesėkmę.
„Aukštesnį EI turintis žmogus, žinoma, stengiasi priimti kuo geresnį sprendimą, tačiau taip pat sėkmingiau priima ir savo netobulumą bei geba sveikiau vertinti savo klaidas, tiki, jog padarytos klaidos viso labo reiškia tik žinių stoką, bet neapibrėžia ir nesumažina jo asmenybės vertės“, – akcentuoja K. Petrulėnaitė
Nesėkmės dažniau suvokiamos kaip pamoka, nemalonus, bet ne mažiau vertingas grįžtamasis ryšys ir tobulėjimo galimybė.
Emocinis intelektas – kokybiškų santykių pagrindas
Emocinis intelektas itin padeda kurti ir palaikyti tarpusavio santykius, greičiausiai šis įgūdžių rinkinys, evoliuciškai aiškinant, susiformavo mūsų vienam svarbiausių poreikių – susietumui – patenkinti. Juk santykiuose svarbiausia nuoširdus bendravimas ir tiesa – ji suteikia saugumo tiek pačiam žmogui, tiek jo partneriui
Turintis aukštesnį EI asmuo geba ne tik atvirai ir aiškiai išsakyti savo mintis ir jausmus, bet ir aktyviai išklausyti šeimos nario ar draugo patirtį. Tai leidžia išvengti nesusikalbėjimo, įvairių interpretacijų.
Pasak psichologės, aukštesnį EI turintys žmonės proaktyvesni ir darbe, kadangi nenuvertina savo poreikių bei idėjų, stengiasi susikurti kuo patogesnę darbo vietą. Jiems lengviau dirbti komandoje, megzti pasitikėjimu grįstus ryšius su kolegomis.
„Aukštesnį EI turintys žmonės yra lankstesni pokyčiams darbovietėje, tačiau tik tada, jei jų poreikiai ir vertybės nėra pažeidžiami. Jų sprendimai dažnai nėra priimti impulsyviai, tačiau gali būti išties drąsūs supratus, jog neįmanoma susitaikyti ir pritapti prie netinkančių sąlygų ar pokyčių darbe“, – teigia psichologė.
Žmonės, puoselėjantys EI įgūdžius, pasižymi didesne motyvacija ir ryžtu siekti karjeros tikslų. Čia į pagalbą ateina geri sprendimų priėmimo įgūdžiai ir gebėjimas susidoroti su sąstingiu, kurį sukelia perfekcionizmas, nežinomybė, baimė suklysti ir praeityje susiformavę klaidingi įsitikinimai.
Kaip ugdyti emocinį intelektą
Nors emocinis intelektas susijęs su žmogaus asmenybės bruožais, psichologė K. Petrulėnaitė aiškina, kaip kiekvienas žmogus gali jį ugdyti. Pirmiausia ji siūlo pradėti nuo savęs ir savo jausmų. Kai patiriame kokį nors intensyvesnį įvykį, pasistenkime kuo tiksliau įvardinti savo jausmą. Tada savo viduje – prisiminimuose, nuostatose, vertybėse – ieškokime priežasties, kas privertė taip jaustis.
„Šis procesas – savirefleksija – paprastai žmonėms yra gana sudėtingas ir reikalauja itin daug jėgų ir ryžto, nes kiekvieno žmogaus psichikoje veikia tam tikri gynybos mechanizmai, kurie saugo savivertę ir gali trukdyti aiškiai suvokti ir įvertinti realią situaciją arba net priversti žmogų vengti savianalizės“, – sako psichologė. Tokiu atveju gali padėti psichologas arba psichoterapeutas palaikydamas, skatindamas nesustoti savęs pažinimo kelyje.
Be to, emocinį intelektą ugdo aktyvus klausymas bendraujant, grįžtamojo ryšio prašymas, įvairios savirefleksijos ar net saviraiškos veiklos – dienoraštis, meditacija, šokis, piešimas.
