Nikotinas – dviveidis cheminis junginys. Ši medžiaga žmogų gali paveikti ir slopinamai, ir stimuliuoti. Tai priklauso nuo dozės. Ir nors nikotino yra ne tik tabake, bet ir kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, pomidoruose, bulvėse ar baklažanuose, priklausomybė nuo šių daržovių neišsivysto, tačiau tabakas – visai kitas reikalas.
Noras atsikratyti degančio tabako dūmų, su kuriais pasklinda ne tik nikotinas, bet ir šimtai kitų cheminių medžiagų, gali žmogų atvesti pas specialistus.
Paradoksalu, bet vienas iš būdų įveikti priklausomybę taip pat yra nikotinas. Mat nikotino pleistrai, pastilės ar kiti produktai daugybei rūkančiųjų yra padėję atsisveikinti su cigaretėmis ir pradėti gyventi be dūmų.
Nikotino vartojimas keičiasi ir kita kryptimi. Dalis rūkorių pereina prie įvairių bedūmių nikotino gaminių, kur degimo procesas nevyksta, taigi, manoma, kad dėl to nesusidaro ir degimo chemikalų.
JAV ir Europoje alternatyvių gaminių tradicinėms cigaretėms pasiūla vis didėja, tačiau iš to kyla kita problema – ne visi gaminiai yra vienodai saugūs.
Dėl to svarbu, kad informacija apie alternatyvas būtų pagrįsta moksliniais tyrimais, o vartotojai – tinkamai informuoti.
Pirmoji patirtis – apgaulinga
Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus specialistė Dovilė Mačiulytė atkreipia dėmesį, kad išsivysčius priklausomybei potraukis vartoti nikotiną gali būti labai stiprus, dėl to daug bandymų mesti rūkyti baigiasi nesėkmingai.
Nikotinas vis dažniau lyginamas su kofeinu, kurio vartojimas yra ne mažiau paplitęs, o diena be kavos žmonėms sukelia nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, galvos skausmą. Tiek kofeinas, tiek nikotinas yra natūralūs augaliniai junginiai.
Pirmasis įspūdis pabandžius užtraukti dūmą gali apvilti, nes jaučiamas šleikštulys burnoje, pykinimas, galvos svaigimas. Tačiau nikotinas yra galinga medžiaga – užtraukus cigaretę vos per kelias sekundes ši medžiaga nukeliauja į galvos smegenis, kur išsiskiria didelis dopamino kiekis.
Būtent dopamino kiekio svyravimas yra susijęs su rūkymo dažnumu. Pavyzdžiui, ryte noras užtraukti cigaretę yra susijęs su tuo, kad per naktį pailsėjusios smegenys pasiilgo dopamino, o ši medžiaga garantuoja mums gerą savijautą.
– Kaip greit išsivysto priklausomybė nuo nikotino?
– Nėra vienos taisyklės, kuri galiotų visiems žmonėms. Daug kas priklauso nuo to, kada pradedama vartoti tokią psichoaktyviąją medžiagą kaip nikotinas ir kaip dažnai. Gali būti ir tam tikras genetinis polinkis.
Kuo anksčiau ir kuo dažniau pradedama rūkyti, tuo greičiau gali išsivystyti priklausomybė. Bet tai priklauso taip pat nuo žmogaus individualių aplinkybių, nuo socialinės aplinkos, nes rūkymas yra siejamas su bendravimu ir tam tikrais ritualais.
Problema atsiranda, kai žmogus ima jausti nevaldomą potraukį užtraukti dūmą, kai visos mintys sukasi tik apie rūkymą. Kai žmogus nebegali atsisakyti tam tikros medžiagos vartojimo, dažnai tai reiškia ne tik psichologinę, bet ir fiziologinę priklausomybę.
– Sakoma, kad rūkoma dėl nikotino, o mirštama dėl kitų medžiagų. Kokios tai medžiagos?
Nikotinas nėra tiesioginė su rūkymu susijusių ligų ar mirties priežastis. Pagrindinę žalą sveikatai sukelia kitos cheminės medžiagos, kurios išsiskiria tabakui degant. Tyrimai rodo, kad cigaretės degimo temperatūra yra labai aukšta ir būtent dėl to įvyksta cheminės reakcijos, kurių metu su dūmais į aplinką išsiskiria apie 7–8 tūkstančiai cheminių medžiagų. Iš jų apie 40–60 yra žinomos kaip kancerogenai, sukeliantys vėžį. Tarp tokių medžiagų ir visiems gerai žinomos dervos, anglies monoksidas ir kitos.
– Kaip elgtis, kad lydėtų sėkmė atsisveikinant su cigarete?
– Mano patarimas – pirmiausia gerai pasiruošti, suplanuoti metimo rūkyti procesą, pavyzdžiui, iš anksto numatyti datą, o nesakyti: „Pradėsiu nuo pirmadienio“, aptarti savo ketinimus su artimaisiais ir draugais. Reikėtų suprasti, kad gali būti ir sunkių etapų, kuriuos lydės atkrytis.
Patarčiau kreiptis pagalbos į specialistus, pavyzdžiui, psichoterapeutą ar psichiatrą, kurie padėtų įveikti priklausomybę ir konsultuotų vėliau.
Itin svarbu suplanuoti pirmas kelias nerūkymo savaites, išsiaiškinti, kokie medikamentai ar pakaitinė nikotino terapija gali būti taikoma. Tai galėtų palengvinti metimo rūkyti procesą.
Reikia taip pat daug kantrybės ir neprarasti vilties, nes dažnai žmonės nusivilia, jei iš pirmo karto nepavyksta mesti rūkyti. Išeičių ir būdų atsikratyti priklausomybės nuo cigaretės yra ne vienas, todėl sau tinkamo kelio paieškos gali užtrukti. Svarbiausia – nenustoti bandyti, dirbti su savimi ir domėtis, kaip pažangiose užsienio šalyse rūkantieji šią problemą sprendžia ir kokios praktikos taikomos.
Moksliniai tyrimai rodo – kuo daugiau būna tokių bandymų mesti rūkyti, tuo arčiau žmogus yra prie užsibrėžto tikslo. Kadangi per pirmus kartus įgyjama daugiau patirties, išmokstama nedaryti klaidų, tai yra raktas į sėkmę.
– Kokie yra svarbūs veiksniai, kad žmogus pasijustų laisvas nuo nikotino? Ar turi įtakos rūkymo stažas, asmenybės bruožai, aplinka?
– Kiekvienam žmogui tai veiks skirtingai. Nėra nė vienos priežasties, dėl kurios nebūtų įmanoma pakeisti žalingo įpročio rūkyti. Tačiau priklausomybės liga yra komplikuota – tai, kas padeda viena žmogui, nebūtinai tiks visiems.
Pavyzdžiui, yra tokių valingų žmonių, kurie per vieną dieną meta rūkyti, nors toks įprotis juos lydėjo dešimt ir daugiau metų. Kitas pavyzdys – žmogus tik penktadieniais po darbo išsitraukia žiebtuvėlį ir užsirūko, bet jam vis pritrūksta drąsos pasakyti sau „Stop“.
– Kas padeda išvengti atkryčio ir siekti tikslo?
– Kai pasidaro sunku, padeda strategija, kai žmogus „apsidovanoja“ už tai, kad nerūko. Tai stiprina motyvaciją. Juk dažnai žmonės apsisprendžia mesti rūkyti dėl ilgalaikių tikslų, kai kas siekia geresnės savijautos, nori rodyti gerą pavyzdį savo šeimai, bet kai užklumpa stiprus noras rūkyti, būtinos derybos su savimi.
Pavyzdžiui, vietoj to, kad pirktų pakelį cigarečių, žmogus nutaria pasilepinti skania vakariene ar atidaro atskirą sąskaitą atostogoms, perveda į ją tokią sumą pinigų, kurią kas mėnesį išleidžia rūkalams. Tokie paskatinimai teikia malonumą.
Cigarečių kiekio mažinimas per dieną – taip pat gali būti vienas pirmųjų žingsnių, nes žmogus įsitikina, kad sugeba rūkyti mažiau, tai skatina pasitikėjimą savo jėgomis.
– Ar daug žmonių kreipiasi pagalbos dėl ketinimo mesti rūkyti?
– Prieš penkerius metų jų buvo mažiau, dabar aktyviau domimasi tokia pagalba. Bet mūsų visuomenėje dar vyruoja požiūris – rūkymas yra rūkančiųjų reikalas, todėl dažnai nesuvokiama, kad tai – priklausomybės liga.
Dėl stigmatizuojančio požiūrio rūkantieji bijo prisipažinti, kad jiems reikia specialistų pagalbos, nenori atvirai kalbėti apie išgyvenamus sunkumus.
Manau, ateityje situacija pagerės, nes mesti rūkyti padedant specialistams yra kur kas daugiau vilčių, kad tai pavyks.
