Apie teismo psichologo indėlį į tiesos paieškas pasakoja Šiaulių apylinkės teismo psichologė Vaida Lisienė ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Donatas Dauginis.
Psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme
V. Lisienė teismo psichologe pradėjo dirbti 2015 metų pradžioje: „Mes buvome pirmieji teismų psichologai penkiuose Lietuvos apygardų teismuose. Pasisemti patirties neturėjome iš ko, nebuvo jokios bendros praktikos, parengtų bendrų dokumentų, aiškios apklausų struktūros. Turėjome viską susikurti nuo pat pradžių.“
Nors pirmiesiems teismo psichologams nebuvo lengva, palaipsniui vyko pokyčiai, teismuose buvo sukurta vieninga teismo psichologo darbo sistema. Psichologai dalyvavo mokymuose, kaip vykdyti apklausas, buvo parengtos metodikos, psichologai nuolat konsultavosi tarpusavyje. Be to, kaip sako V. Lisienė, dauguma psichologų, kurie dirbo ir dirba teismuose, yra baigę teisės psichologijos magistro studijas. Teisme dirbantis psichologas privalo turėti psichologijos bakalaurą ir psichologijos magistro išsilavinimą. Tačiau, anot pašnekovės, tai yra psichologas, o ne teisininkas.
Teisėjas D. Dauginis pabrėžė, kad vienas pagrindinių akcentų yra tai, kad teismo psichologas apklausos metu ne tik suprantamais žodžiais kalbasi su apklausiamu asmeniu ir užduota teisėjo nurodomus klausimus, tačiau to pokalbio metu turi gebėti atpažinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagal tai nukreipti pokalbį (apklausą), kur reikia sustoti ir daugiau pasiaiškinti. Anot teisėjo, teismo psichologas turi turėti daug teisinių žinių.
Prieš 10 metų iššūkis pradėti dirbti teisme buvo ne tik psichologams, bet ir jau didelę patirtį turintiems teisėjams. Jie turėjo prisitaikyti prie naujovių apklausiant vaiką teisme. Esant naujiems reikalavimams turėjo dirbti ne tik teisėjai, bet ir prokurorai bei kiti proceso dalyviai. Anot V. Lisienės, tai buvo tam tikras iššūkis, nes psichologas tapo aktyviu dalyviu apklausiant vaiką teisme: psichologas su vaiku – apklausos kambaryje, teisėjas ir kiti proceso dalyviai – teismo posėdžių salėje. Teismo psichologė pabrėžė, kad tuo metu tai buvo didžiulis proveržis ir naujovė, nes anksčiau apklausos kambariuose psichologo iš viso nebuvo arba jo vaidmuo buvo simbolinis.
D. Dauginis įsitikinęs, kad teismuose, pradėjus dirbti psichologams, baudžiamasis procesas tapo kokybiškesnis, palengvino teisėjų darbą nustatant tikrąsias bylos aplinkybes. Juk apklausos tikslas yra gauti bylai reikšmingų duomenų, todėl net ir esant nemalonioms situacijoms, kuriose dalyvavo vaikas, apklausą būtina vykdyti. Būtent tokiose situacijose itin padeda teismo psichologas, kuris padeda suformuluoti tokį klausimą, kad vaikas suprastų ir gebėtų kuo detaliau pateikti įvykio aplinkybes.
Užduotis psichologui – vaiką paruošti apklausai
Teismo psichologė V. Lisienė pasakoja, kad anksčiau nebuvo nei specialistų, nei tam skirto laiko paruošti vaiką jo laukiančiai procedūrai. Teisme pradėjus dirbti psichologams, pradėta taikyti „Thom Layen 10 žingsnių apklausos metodika“.
„Tai yra sakyčiau dar vienas tokių apklausų specifiškumas. Per nepilnamečių apklausas, priešingai nei suaugusiųjų, yra pasiruošimo apklausai stadija, kurios metu teismo psichologas dar iki apklausos pradžios bendrauja su vaiku ir bando su juo užmegzti ryšį, paaiškinti, kas vyks apklausos metu, o suaugusių asmenų apklausų metu to teismas nedaro“, – teigia teisėjas D. Dauginis.
Prieš apklausą, priklausomai nuo vaiko amžiaus, jo raidos ypatumų, psichologai vaikui pasako, ką jam reikės daryti, jei jis nesupras klausimų, jei nežinos ar neprisimins kokių nors detalių.
„Pasikalbame apie tai, kad labai svarbu sakyti tiesą, kad svarbu viską papasakoti nuo pradžios iki galo. Tai vaikui suteikia saugumo. Įžanginis pokalbis atskleidžia vaiko gebėjimą bendrauti, atsakyti į klausimus. Be to, pastebime, jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių“, – pasakoja teismo psichologė.
Specialistė pabrėžė, kad vaikas jaučiasi saugiau, kai žino daugiau apie apklausos struktūrą. „Kai žinome, kur einame, turime aiškias gaires, aiškias taisykles, daug saugiau, lengviau išbūti. Kartais su vaikais reikia pasikalbėti, kad tai gali būti nemalonu, skaudu“, – sako psichologė.
Apklausos kambaryje – psichologas ir vaikas
Pagrindinis apklausų, kuriose dalyvauja teismo psichologas, specifiškumas – apklausiamas vaikas nemato ir negirdi nei teisėjo, nei kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų, o betarpiškai bendrauja tik su teismo psichologu. Teismo psichologas tampa kvalifikuotu tarpininku tarp vaiko (jo šeimos narių, artimųjų, atstovo) ir teisininko.
D. Dauginis sako, kad būtina akcentuoti tai, kad per teismo posėdį klausimus formuluoja ir uždavinėja teisėjas, o atliekant nepilnamečio apklausą, iš dalies klausimus padeda suformuluoti ir teismo psichologas, teisinę kalbą nepilnamečiui „išversdamas“ į jam suprantamą formą. Pavyzdžiui, atliekant mažamečių apklausas, kai kurie geba geriau parodyti, o ne pasakyti kas įvyko (to priežastys gali būti įvairios, tiek vaiko baimė, gėdos jausmas, tiek dar nesusiformavę kalbiniai įgūdžiai ar kitos įvairios priežastys).
„Ne kartą apklausose yra buvę, kad vaikas geba parodyti, kurią kūno dalį jam skaudėjo, į kurią vietą buvo suduota ir pan.“, – pasakoja teisėjas D. Dauginis.
Teismo psichologė prisiminė, kad yra tekę apklausti net dvejų su puse metų vaiką. Anot specialistės, tenka apklausti mažus vaikus, kurie turi dėmesio, aktyvumo sunkumų ir kitų raidos sutrikimų. Tokiems vaikams sunkiau išsėdėti savo vietoje, išbūti apklausos kambaryje, suprasti klausimus, jų prasmę.
Teismo psichologams dažnai tenka dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. „Tokioms apklausoms reikia specialaus pasirengimo: kaip užduoti klausimus, prisitaikyti nežinant vaiko, jo raidos
istorijos, šeimos konteksto. Svarbiu uždaviniu tampa suformuluoti klausimus taip, kad jis suprastų ir apklausa įvyktų kuo sklandžiau. Dažnai vaikai nesupranta skaičių, laiko, ilgio sąvokų ir pan.,“ – apie beveik dešimties metų darbo patirtį pasakoja V. Lisienė.
Atliekant nepilnamečio apklausą, tiek teisėjas, tiek psichologas gali susidurti su itin paprasta situacija: vaikas pasiruošimo stadijoje bendrauja su teismo psichologu, o prasidėjus darbinei apklausos stadijai, vaikas tyli ir nepasako nė vieno žodžio. Anot D. Dauginio, tokiu atveju apklausą tenka nutraukti. Kitas neretas atvejis – rizika, kad vaikas bijodamas pakenkti savo artimiesiems, draugams ar net sau pačiam (nes pavyzdžiui tėvai sužinos, kad vaikas rūkė elektroninę cigaretę, arba buvo kitoje vietoje, nei buvo nurodęs tėvams ir pan.), nesako tiesos arba sako tik dalį.
Teismo psichologas ir teisėjas yra tie asmenys, kurie apklausos metu privalo užtikrinti ir užtikrina, kad vaiko nepasiektų itin nepatogūs ir nekorektiški klausimai, arba tokie klausimai, kurie verstų vaiką nebenorėti toliau duoti parodymų. „Teisėjas arba šalina tokius klausimus, arba su teismo psichologo pagalba performuluoja, kad juos būtų galima užduoti vaikui,“– apie apklausų eigą pasakoja D. Dauginis.
„Vienas pagrindinių ir svarbiausių iššūkių – kuo efektyvesnės apklausos atlikimas, kad visą reikiamą informaciją gautume vienos apklausos metu, ir nereiktų vaiko antrą kartą apklausinėti ir tuo labiau vaiką kviesti dalyvauti teisiamajame posėdyje“, – sako teismo pirmininko pavaduotojas D. Dauginis.
Teisėjas, prokuroras ir teismo psichologas
Teisėjas įsitikinęs, kad per ikiteisminį procesą kuo geresnis bendradarbiavimas tarp prokuroro, teisėjo ir teismo psichologo, tuo apklausa bus efektyvesnė, greitesnė ir darys mažesnį neigiamą poveikį vaikui.
„Labai svarbu prieš apklausą trims žmonėms susitikti ir pasitarti, kokia bus apklausos strategija. Be bendradarbiavimo sudėtinga gauti reikiamą rezultatą“, – sako V. Lisienė. Anot jos, svarbus susiklausimas, girdėjimas ir pajautimas. Kad teisėjas, kuris vadovauja procesui, pasitikėtų psichologo kompetencija.
Anot teisėjo D. Dauginio, atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, kartais tekdavo konsultuotis su teismo psichologu: „Siekiant išsiaiškinti, kokią apklausos taktiką būtų galimą naudoti konkrečiu atveju (vaiko gebėjimas suprasti tam tikras bylai svarbias aplinkybes), kiek ilgiausiai gali tęstis vaiko apklausa, jei tokių duomenų byloje nėra pakankamai. Teismo psichologas prisideda prie to, kad apie mus dominantį įvykį gautume kuo objektyvesnę informaciją, ir ta informacija būtų gauta netraumuojant, neišgąsdinant vaiko dėl vykstančio baudžiamojo proceso.
„Manyčiau, kad teismo psichologo indėlis į tiesos paieškas baudžiamajame procese yra išties didelis“, – sako teisėjas D. Dauginis.
Civilinėse bylose teismo psichologas padeda atskleisti tikrąjį vaiko pasaulį
Teismo psichologė V. Lisienė sako, kad pastaraisiais metais vis dažniau tenka dalyvauti vaikų apklausose civilinėse bylose. Tokių bylų ne tik daugėja, bet jos tampa vis sudėtingesnės.
Dažniausiai psichologas yra įtraukiamas, sprendžiant klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo tvarkos su tėvais arba vienu iš tėvų.
Psichologas vaiko nuomonę išklauso dviem būdais: jei teisėjas nusprendžia, organizuojama vaiko apklausa apklausos kambaryje ir kitas būdas, kuris dažniau taikomas, kai psichologas individualiai, suderintu laiku, susitinka su vaiku ir išklauso jo nuomonę.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad antrasis būdas kelia mažiau įtampos ir streso vaikui. Pokalbis laisvesnis, laiko skiriama tiek, kiek vaikui reikia“, – pasakoja V. Lisienė.
Civiliniame procese, kaip ir ikiteisminiame, teismo psichologas tampa dideliu pagalbininku. Daugėja bylų, kur didelė įtampa tarp tėvų ir įrankiais suvedinėti sąskaitas, išreikšti emocijas ar nuoskaudas, tampa vaikai. Todėl, anot specialistės, teismui tampa labai svarbūs psichologo paaiškinimai.
Po vaiko nuomonės išklausymo teismo psichologas, kaip specialistas, yra kviečiamas liudyti teisme. Kalbant apie vaiko interesus psichologas padeda sudėlioti detalesnį vaizdą apie ką yra šalių interesai, kaip jaučiasi vaikas. Tada labai svarbu tą ne tik popieriuje išdėstyti, bet ateiti kartais gyvai teismo posėdžio metu civiliniame procese atskleisti giliau, kaip jaučiasi vaikas, kuo jis gyvena, kuo kvėpuoja, kaip jaučiasi.
Teisėjai vis labiau pasitiki psichologu. Specialisto požiūris, panaudojant psichologines žinias ir kompetencijas, padeda atskleisti tikruosius interesus, poreikius, teismui sprendžiant sudėtingus klausimus.
