Apie tai, kodėl užsitęsia teisiniai procesai, kai reikia apsaugoti aukas, naujienų portalui Lrytas sutiko pakomentuoti advokatė Raimonda Lazauskienė.
Kraupus nusikaltimas Vilniuje
Kaip rašėme anksčiau, Lrytas pavyko sužinoti tragedijos priešistorę – išaiškėjo, kad moteris patyrė sutuoktinio smurtą ir turėjo įveikti ilgą teisinį kelią, kol pasiekė, kad būtų priimtas sprendimas dėl I. Moskaliovo iškeldinimo.
2006 metais nusipirkusi butą Vilniuje, Vasario 16-osios gatvėje, moteris 2008-aisiais ištekėjo už I. Moskaliovo, ir pora apsigyveno šiame būste. Vėliau, kaip teigė moteris, ji ėmė patirti fizinį ir psichologinį sutuoktinio smurtą, todėl 2019 metais išsikraustė į kitą vietą.
Skyrybos buvo oficialiai įformintos 2020 metų spalio mėnesį, tačiau I. Moskaliovas liko gyventi jos bute, nepaisydamas prašymų išsikelti. Jis nemokėjo nei komunalinių, nei nuomos mokesčių, pakeitė spynas ir neleido buvusiai žmonai patekti į jos nuosavybę. Tik 2023 metų vasarį jo gyvenamosios vietos deklaravimas buvo panaikintas.
Susidūrusi su tokiu įžūliu elgesiu, moteris kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl I. Moskaliovo iškeldinimo. Kadangi jis nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, šių metų kovo 29 dieną buvo priimtas sprendimas už akių. Daugiau apie įvykį galite skaityti naujienų portalo Lrytas straipsnyje Šaulio žmonai teko ištverti pragarą: po mirtinų šūvių Vilniaus centre paaiškėjo, kas šeimoje vyko iki buto užgrobėjo iškeldinimo.
Palikta niša procesui vilkinti
Pasak advokatės R. Lazauskienės, panašūs procesai neretai užsitęsia dėl daugelio priežasčių. Nors teoriškai buto savininkai turi teisę reikalauti iškeldinimo, teisinė realybė yra sudėtingesnė. Jeigu buvęs sutuoktinis nesutinka su savanorišku iškraustymu, reikia kreiptis į teismą, o procesai gali užtrukti ne tik mėnesiais, bet ir metais.
„Buvusiam sutuoktiniui turtas nepriklauso, tai nėra laikoma šeimos turtu kaip esant santuokoje. Tačiau yra kitas procesas, tai yra iškeldinimo procesas, kuriame egzistuoja procesinės galimybės vilkinti procesą.
Teisminis procesas gali užtrukti metus ar net kelis, kol iškeldinimo procedūrą išsprendžia pirma instancija, tada sprendžia antra instancija ir tik po antros instancijos, t. y. Apygardos teismo, galimas sprendimo vykdymas, t. y. iškeldinimas.
Tuomet pereinama į vykdymo procesą, iškeldinimo procedūros imasi antstoliai ir, vėlgi, yra manipuliacinių procesinių ir procedūrinių nišų, kad vėl visa tai būtų vilkinama.
Todėl piktybiniai sutuoktiniai, pasisamdę advokatus, gali tuo pasinaudoti ir pasinaudoja. Taigi, norint piktybiškai vilkinti procesą tokia galimybė tikrai įmanoma“, – naujienų portalui Lrytas komentavo advokatė.
Nors teisė egzistuoja tam, kad gintų nukentėjusiųjų asmenų interesus, pasak specialistės, ji dažnai neveikia pakankamai greitai, net ir smurto šeimoje atvejais.
Todėl smurto šeimoje auka, net ir laimėjusi teismą, neretais atvejais negali labai greitai iškeldinti buvusio sutuoktinio, nes teismo sprendimai reikalauja vykdymo proceso. Tai apima antstolio įsikišimą, o kartais ir policijos pagalbą, jei smurtautojas nesutinka išsikelti geruoju.
„Smurtas artimoje aplinkoje turi įtakos pagreitinti tokius procesus. Kada yra agresyvus smurtas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pradeda ikiteisminį tyrimą, yra paprasčiau ir lengviau atriboti smurtaujantį asmenį nuo nukentėjusio ir patiriančio smurtą asmens. Jeigu smurto atvejų nėra, iškeldinimo procedūra vyksta bendra civiline tvarka.
Teisėje yra sukurta apsaugos sistema, bet ji ne visada savalaikiai gali būti įgyvendinama prieš smurtaujantį asmenį, nes egzistuoja galimybės procesui vilkinti, manipuliuoti ir dėl to tiek iškeldinimo, tiek vykdymo procesai tikrai gali užtrukti“, – paaiškino R. Lazauskienė.
