Žmogiškosios suvokimo ir mąstymo klaidos veikia kiekvieną, nepaisant to, ar turime didelį žinių bagažą ir ilgametę patirtį, ar dar tik pradedame priimti pirmuosius reikšmingus gyvenimo sprendimus.
„WoW University“ Ateities įgūdžių kurso paskaitose knygos „Kaip veikia mūsų smegenys“ ir portalo Neuropaskaitos.lt įkūrėja dr. Ramunė Dirvanskienė sutiko pasidalinti žiniomis apie tai, kaip veikia mūsų mąstymas ir kaip priimti teisingus sprendimus.
O dabar keletas vertingų patarimų visiems, kad nuo klaidingų sprendimų nenukentėtų nei asmeninis, nei profesinis gyvenimas.
Įvertinti situacinius veiksnius
Pasak dr. R. Dirvanskienės sprendimų priėmimas yra labai reikšmingas įgūdis, nes sprendimai atneša pasekmes, kurios vėliau veikia mūsų gyvenimą. Dažniausiai neigiamos pasekmės siejamos su skubotais sprendimais.
„Mus veikia visokie situaciniai veiksniai, kurie verčia priimti sprendimus. Žinodami tuos veiksnius, galime išvengti klaidingų sprendimų ir sumažinti neigiamų pasekmių riziką, – sako neuropsichologė. – Dažniausiai situaciniai veiksniai yra įvairios aplinkybės, kurios paskatina skubėti: laiko ribojimai, raginimai, kad liko tik keli pasirinkimai, kad tuoj baigsis akcija ar specialaus pasiūlymo galiojimas.
Tai veda į neapgalvotus sprendimus, nes dėmesys sutelkiamas tik į vieną objektą – greitį, ir nepakankamai įvertinamos kitos sprendimo dedamosios. Kai skubame, negalime sutelkti dėmesio į kelis objektus, todėl sprendimas nebūna geriausias.“
Reikėtų stabtelti ir pagalvoti, ar tokį pat sprendimą priimčiau, jei niekas manęs neskubintų?
Atkreipti dėmesį į emocinę būseną
Neuropsichologijos mokslų daktarė atskleidžia, kad skubėjimas ir stresas užkuria smegenyse mechanizmus, kurie lemia dėmesio susiaurėjimą: dėmesys sutelkiamas tik į vieną objektą, kuris kelia stresą. Taip priimami nevisapusiški sprendimai. Tokią įtaką gali turėti ne tik stresas, bet ir kitos intensyvios emocijos: baimė, neviltis, meilė, euforija ir kt.
Patartina sprendimus stengtis priimti tada, kai nejaučiame intensyvių emocijų, esame ramūs ir galime logiškai pasverti visus „už“ ir „prieš“ bei objektyviai įvertinti turimą informaciją. Taigi, priimant sprendimus turėtume vadovauti logika, o ne emocijomis.
„Patarčiau daugiau domėtis apie mąstymą ir atmintį, sprendimų priėmimą. Stebėti save skirtingose situacijose ir suprasti, kada būtent mums yra didesnė klaidų rizika. Kai reikia priimti sprendimą, stabtelkime ir pamąstykime, ar nesu veikiamas tam tikrų veiksnių“, – sako dr. R. Dirvanskienė.
Surinkti daugiau informacijos
Geriausias sprendimas – informuotas sprendimas, todėl svarbu surinkti kuo daugiau informacijos, lyginti duomenis, skirti daugiau dėmesio detalėms, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nereikšmingos. Neuropsichologijos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad daugelis priimdami sprendimus esame linkę pernelyg pasitikėti savo teisingumu ir linkę ignoruoti informaciją, kuri prieštarautų mūsų supratimui.
„Tai vadinama „perdėta savikliova“. Reikėtų neiškelti savo nuomonės aukščiau faktų ir kruopščiai tikrinti turimą informaciją. O jei jos nepakanka sprendimui priimti, tuomet surinkti daugiau duomenų ir juos išanalizuoti“, – pataria ji.
Nebijoti keisti sprendimų
Norint išmokti priimti teisingus sprendimus, reikia stebėti grįžtamąjį ryšį, neignoruoti pasekmių, bet jas įsivertinti ir padaryti išvadas. „Visi darome klaidų, svarbu žinoti, kad jas nulemti galėjo įvairūs situaciniai veiksniai. Kitą kartą juos atpažinus, sprendimas galėtų būti geresnis, – sako pašnekovė. – Surinkta papildoma informacija taip pat gali pakeisti mūsų sprendimus ir nereikia to bijoti.
„WoW University“ Ateities įgūdžių kurso paskaitose kaip tik kalbėsiu apie neurologinius mechanizmus, kurie veikia kai priimame sprendimus ir darome kvailas klaidas. Paskatindami veikti tam tikrą smegenų dalį, jie gali nulemti konkrečiai situacijai ne visai tinkamus sprendimus. Taip pat aiškinsimės bendrąja prasme, kaip veikia mąstymas ir atmintis.“
Įsivertinti klaidas
Pasak dr. R. Dirvanskienės, pasitikėjimas savimi ir kompetencija ne visada sutampa. „Daug žmonių nuolat priima blogus sprendimus, bet labai savimi pasitiki, o kiti priima gerus sprendimus, bet stokoja pasitikėjimo savimi, labai jautriai reaguoja į klaidas. Reikėtų įsidėmėti, kad mūsų nuomonė apie mus pačius ne visada sutampa su sprendimų gerumu.
Patarimas būtų atsargiai vertinti kategoriškus savo ir kitų pareiškimus, nes pasitikėjimas savimi ir teisumas dažnai neina kojka kojon. Objektyviais išlikti padės sprendimų pasekmių vertinimas, pripažinimas klydus. Kiekvienam skubėjimo metu gali pasitaikyti, kad ignoruosime didžiąją dalį informacijos ir priimsime netinkamą sprendimą. Svarbu tai pripažinti, suvokti kas paskatino suklysti ir kitą kartą būti budresniems“, – pataria pašnekovė.
