Norite tvarkytis su stresu, bet nesugebate tam rasti laiko? Psichologas sako, kad per mažai norite

Pasak eksperto, paprastai tariant stresas yra bet koks fizinis ar psichosocialinis spaudimas. „Elementariausias fizinio streso pavyzdys yra nemaloni būsena, kurią patiriame perpildytame autobuse, kai yra ankšta, atrodo, kad trūksta oro. Tuo metu psichosocialinio streso pavyzdžiai gali būti vadovų reikalavimas atlikti darbą laiku (išorinis stresorius) arba mūsų baimė nuvilti vadovus ar save (vidinis stresorius). Kitaip tariant, kuo didesnis patiriamas stresas arba spaudimas, tuo didesnė žalos rizika mūsų fizinei ar psichologinei sveikatai“, – aiškina P. Godliauskas.

Nors daugelis galvoja, kad jei sveikai maitinsis, reguliariai sportuos ir medituos, tada nepatirs streso, psichologas sako, kad tai yra mitas.

„Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl bandymai eliminuoti stresą gyvenime yra tiesus kelias į dar didesnį stresą. Visi žmonės mus spaudžia arba kažko reikalauja. Pavyzdžiui, kokybiškai ir laiku atlikti darbą, kiekvieną savaitgalį aplankyti gimines ar pramogauti su draugais ar panašiai. Net jeigu ir gyventume negyvenamoje saloje, kurioje nėra išorinių stresorių, tada mus spaustų vidiniai stresoriai, kylantys iš natūralaus siekio išgyventi ir prisitaikyti“, – sako jis.

Todėl, kad ir kokį sveiką gyvenimo būdą gyventume, svarbu suvokti, kad vienokio ar kitokio laipsnio stresą patirsime visur ir visada.

„Čia yra pagrindė paslaptis, – šypteli Povilas. – Kai priimame, kad stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, tada nustojame stresuoti apie stresą, o dažnu atveju tai yra viena priežasčių, kuri gali pakenkti mūsų sveikatai.“

Platformoje visipsichologai.lt konsultuojantis psichologas sako, kad viešojoje erdvėje galima rasti aibę produktų ar paslaugų, kurios žada stebuklingai pašalinti stresą iš jūsų gyvenimo: „Vartokite šį papildą, darykite šį pratimą, mąstykite kaip aš ir jūs tapsite laimingi“.

„Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad didžiausi „stebuklai“ iš tiesų yra laiko patikrinti ir daug nekainuoja, nebent laiką ir pastangas“, – įsitikinęs P. Godliauskas.

Pasak psichologų, egzistuoja trys būdai, kaip žmonės ir nemažai kitų žinduolių tvarkosi su stresu arba grėsme: mes galima kovoti su stresu, bėgti nuo streso arba stengtis išbūti su stresu.

„Natūralu, kad lengviausias būdas tvarkytis su stresu yra bėgti nuo jo, bet ir tiesiogine ta žodžio prasme! Kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, bėgiojamas arba aerobiniai pratimai mažina streso, konkrečiai adrenalino ir kortizolio hormonų, lygį kūne. Metaforiškai kalbant, bėgdami stengiamės atsiriboti nuo grėsmės, kas teikia saugumo jausmą. Kitas efektyvus būdas yra pasivaikščiojimas gamtoje, ypač, kai prieš akis atsiveria horizontas, mus supa atviro ploto erdvės, ką mūsų smegenys irgi interpretuoja kaip saugumo požymį: „Tolyje nematau jokių plėšrūnų ar man priešiškų genčių, reiškia, saugu, galima atsipalaiduoti“, – pataria psichologas.

Kitas labai efektyvus būdas, sako P. Godliauskas, yra mokytis pasipriešinti stresui, o konkrečiai stresą keliantiems žmonėms.

„Šiais laikais, ypač šalyse, kuriose nusikalstamumo lygis yra mažas, didžiuma kovų yra socialinio pobūdžio. Taigi, kai šeimos nariai spaudžia ar netgi verčia mus elgtis prieš savo valią, pavyzdžiui, kurti šeimą, susilaukti vaikų, dirbti darbus, kurie jums neteikia prasmės ar džiaugsmo, svarbu mokytis pasakyti „ne“ ir priimti kitų nusivylimą. Kitaip tariant, neteisti, nekritikuoti, nepulti, bet pagarbiai ir mandagiai pasakyti: „Aš suprantu, kad tau tai svarbu, bet mano vertybės kitokios“ arba „Dovanok, bet man tai nepriimtina“, – primena ekspertas.

Galiausiai yra tokių atvejų, kai patiriamas stresas yra pernelyg chroniškas, kad su juo efektyviai susitvarkytume, bėgdami nuo jo ar kovodami su juo. Pavyzdžiui, kalbant apie karą Ukrainoje, dalis žmonių nemato galimybių nei kovoti, nes jaučiasi nepakankamai stiprūs, kad patys kariautų arba nepakankamai pasiturintys, kad reguliariai aukotų, nei bėgti, nes yra pernelyg lojalūs savo šeimai ar šaliai.

„Taigi, kas belieka, tai mokymasis išbūti su stresu, pavyzdžiui, susigyventi su mintimi, kad kažkokio lygio nerimas ar diskomfortas kūne visada lydėjo, lydi ir lydės ir kad tame nėra nieko blogo, taip pat mokytis priimti tai, kad gyvenimas nėra amžinas ir nesitęs amžinai, susitelkti į veiklas, kurios šiandien teikia džiaugsmo ir prasmės, nepriklausomai nuo patiriamo streso. Tam gali padėti įvairios meditacijos formos bei psichoterapija“, – sako Povilas Godliauskas.

Vieni pataria bėgti, kiti lankyti meno terapiją, treti lankytis sporto klube stresui išlieti– žmonės ieško įvairių būdų mažinti stresą, bet ne visada pavyksta šiuos naujas veiklas paversti nuolatiniu įpročiu. Kaip tai padaryti, klausiame psichologo?

„Nėra vieno atsakymo, nes žmonės pernelyg skirtingi. Vieni žmonės gali eit į sporto salę kiekvieną dieną, o kiti žmonės gyvenime neis ten. Todėl svarbu kiekvienam žmogui atrasti jų organizmui, asmenybei ir vertybėms priimtiną streso įveikimo formą“, – sako ekspertas.

Pasak jo, nėra ir vienos veiklos, kuri tiktų visiems ar būtų lengviausia nuo jos pradėti kovoti su stresu. Svarbiausia, kad naujas įprotis aktyvuoja tris minėtas išlikimo sistemas.

„Norėčiau, bet neturiu laiko“, teisinasi kiti – ką daryti tokiu atveju?

„Vadinasi, per mažai norite, o gal streso keliama kančia arba skausmas vis dar nėra pakankamas, kad imtumėtės sveikatai naudingo, bet nebūtinai malonaus pokyčio“, – atvirai pasako P. Godliauskas.