Tą patvirtina ir tyrimai. Nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų nuolat mokosi naujų dalykų ir siekia tobulėti.
Ilgametę praktiką turintis psichiatras-psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis pastebi, kad Lietuvos gyventojai vis labiau domisi psichologinėmis ir psichoterapinėmis temomis.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad žmonių motyvai be galo skirtingi: „Dalis žmonių tai daro, turėdami nuoširdų interesą – dėl savęs, savo asmeninio augimo. Kita dalis žmonių patiria spaudimą arba iš darbovietės, arba iš savo bendruomenės. Tuo tarpu daliai – tai tapo tiesiog mada: taip visi dabar daro, apie tai kalba, todėl reikia ir man“.
Tačiau ar mokymasis dėl mados gali žmogui duoti naudos ar bent jau nepakenkti? „Pakenkti tai tikrai nepakenks, bet ir naudos bus mažai, tai gali tapti lėšų, energijos ir pinigų švaistymu.
Apskritai kalbant apie mokymus ar bet kokias kitas asmeninio tobulėjimo formas – tik klausyti, skaityti ir žiūrėti nepakanka. Reikia būtinai ir daryti – taikyti išmoktas žinias praktikoje“, – pabrėžia E. Laurinaitis.
Jo įsitikinimu, tobulėjimas yra sunkus darbas, o tai reiškia, kad labai smarkiai apsižioti negalima, reikia apskaičiuoti savo resursus ir galimybes. „Didžiausia sėkmė, jei žmogus prisitaiko sau bent kelis dalykus iš mokymų, kurie jam tikrai tinka ir padeda, bei juos praktikuoja“, – įsitikinęs psichoterapeutas.
Tobulėjimas – ne pagal planą, o ieškant problemų sprendimų
Koučingo specialistė, nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ vadovė Lolita Paragytė-Agejeva sako, taip pat pastebinti augantį lietuvių susidomėjimą asmeninio tobulėjimo galimybėmis. Tokios tendencijos – akivaizdžios ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
„Sąlyginai turtingoms Vakarų visuomenėms jau nebereikia sukti galvos dėl stogo virš galvos ir maisto, todėl žmonėms atsiranda galimybių ir laiko tenkinti kitus, aukštesnius savo poreikius, tarp kurių iškyla ir saviugda. Tuo tarpu pandemija ir karantinas, kai visi užsidarėme namuose, lėmė ir didesnį įvairių mokymų, podkastų prieinamumą, atsirado naujų tobulėjimo galimybių ir formų“, – įsitikinusi L. Paragytė-Agejeva.
Anot prof. E. Laurinaičio, dažnam žmogui išties nepakanka vien būsto ir maisto, jis siekia daugiau sužinoti apie save ir kitus, siekia augti, tačiau jei žmogus nenori – niekas ir niekaip negali priversti jo keistis ir tobulėti. „Žmogaus motyvacija mokytis ir taip keistis yra visos jo gyvenimo istorijos rezultatas, t.y. jo motyvaciją lemia ir vaikystės patirtys, ir šeimos įtaka, ir įvairios traumos, patirtos visuose gyvenimo perioduose“, – paaiškina E. Laurinaitis.
Jam pritaria ir L. Paragytė-Agejeva: žmones tobulėti priverčia gyvenimas. Daugiau nei 35 skirtingų nuotolinių mokymų įvairiomis temomis – nuo karjeros iki aplinkos gražinimo – siūlančios mokymų platformos vadovė pastebi, kad dauguma žmonių nesiekia tobulėjimo vardan tobulėjimo, dažniausiai juos į mokymus atveda siekis išspręsti gyvenimiškas problemas, su kuriomis susiduria.
„Mūsų statistiniai duomenys rodo, kad populiariausi tie mokymai, kurie padeda spręsti konkrečias problemas, t.y. mokymai, gvildenantys vaikų auklėjimo, poros tarpusavio santykių, finansų, karjeros ir gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sąlygų temas. Kiek mažiau susidomėjimo sulaukia aplinkos gražinimo, draugystės, laisvalaikio temos. Žmonės tiesiog pirmiausia renkasi tai, kas jiems tuo metu skauda, ką reikia spręsti čia ir dabar“, – įžvalgomis dalinasi L. Paragytė-Agejeva.
Daug susidomėjimo jau dabar sulaukia ir tik pradėti ruošti prof. E. Laurinaičio mokymai, nagrinėsiantys kūno ir psichikos ryšį „Psichosomatika: kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą“. Tai nestebina, nes psichosomatiniai negalavimai pervargusioje visuomenėje daug kam aktuali problema.
„Iš atsiliepimų matome, kad dalyviams yra svarbiausia, kad mokymų metu pateiktą medžiagą galėtų pritaikyti praktiškai, todėl jie labai vertina ne sausą teoriją, bet ir praktines užduotis, padedančias įsisavinti informaciją“, – priduria „Augimo meistrų“ vadovė.
Didelė mokymų pasiūla – kaip išsirinkti geriausią?
Abu pašnekovai pripažįsta, kad įvairių mokymų dabar yra daugybė ir žmonės lengvai gali pasimesti šioje pasiūlymų gausoje.
„Esu labai smalsus žmogus, mokymosi ir tobulėjimo fanė, todėl pati dažnai susiduriu su būtinybe apsispręsti. Man norisi sudalyvauti ir išbandyti daug ką. Todėl, rinkdamasi mokymus, pirmiausia įvertinu temos aktualumą – kiek tai man šiuo metu gyvenime svarbu, ar aš tai darau iš „noriu“ ar iš „reikia“ pozicijų. Kai jaučiame ne tik norą, bet ir turime poreikį semtis tam tikros srities žinių, tuomet mūsų motyvacija taikyti išgirstas žinias bus didžiausia.
Antras dalykas, svarbu nutarti, ar tai temai geriausiai atskleisti tinka gyvi ar nuotoliniai mokymai bei kokios mano galimybės tuo metu dalyvauti vienu ar kitu formatu. Trečia, įvertinti lektorių išsilavinimą ir patirtį, ar jie tikrai yra savo srities žinovai. Galiausiai, pasmalsauti, ar yra dalyvių atsiliepimų ir rekomendacijų. Jei tai yra nuotoliniai mokymai ir rengėjas suteikia galimybę žvilgtelti į jų ištrauką, tai taip pat gali padėti pasirinkti ir nenusipirkti „katės maiše“. Svarbu įvertinti vaizdo, garso kokybę, įvairius patogumo naudotis aspektus“, – dalinasi L. Paragytė-Agejeva.
Praėjusių metų rudenį „Augimo meistrų“ užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, saviugdai daugiausiai dėmesio skiria jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo didmiesčių gyventojai. Nors moterys kiek dažniau mokosi naujų dalykų, tačiau didelio skirtumo tarp lyčių nėra.
