Paaiškėjus, kad pasirinktas kandidatas į prezidentus turi negalią, kitą kandidatą pasirinktų 8 proc. reprezentatyvios Dirbančių neįgaliųjų asociacijos užsakymu atliktos „Spinter Research“ apklausos dalyvių. Beveik penktadalis – 19 proc. – respondentų teigė, kad nežino, kaip pasielgtų, susidūrę su tokia situacija. Didžiajai daliai visuomenės nuomonės tyrimo dalyvių turima negalia nebūtų kliūtis balsuoti už kandidatą ir jie požiūrio nekeistų – šiam teiginiui pritarė 73 proc. apklaustųjų.
Prie savo nuomonės dažniau liktų aukštojo išsilavinimo respondentai ir didmiesčių gyventojai. Visuomenės nuomonės tyrimas atliktas 2024 m. kovą, apklausoje dalyvavo 1009 respondentai.
Tiesa, apklausos dalyvių vertinta situacija kol kas hipotetinė. Prezidentui rinkėjai įprastai kelia ypač aukštus reikalavimus, tarp kurių neretai atsiduria ne tik profesinės kompetencijos, bet ir fiziniai duomenys ar net amžius. Visgi istorijų, kai negalią turintys žmonės užima aukštas valstybės pareigas, nors ir nedaug, tačiau yra. Keli iš pavyzdžių – JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas savo kadencijos metu judėjo vežimėlio pagalba, Lietuvos Respublikos Seime šią kadenciją pareigas eina žmonėms, turintiems negalią, įkvepiančiu pavyzdžiu tapę Justas Džiugelis ir Monika Ošmianskienė.
„Akies testas“ ir kiti prezidento atributai
Nors visuomenės nuomonės tyrimai rodo atvirumą žmonėms, turintiems negalią, aukštose pozicijose, doc. dr. Mantas Martišius, komunikacijos ir politikos ekspertas, primena, kad apklausose žmonės neretai atsako taip, kaip iš jų tikimasi, nori pasirodyti kiek geresni nei yra iš tiesų, tad reali situacija gali skirtis.
Pasak eksperto, prezidentui visuomenė taiko išskirtinius reikalavimus ir sveikata tikrai vienas iš svarbių veiksnių. Įprastai ji vertinama „akies testu“, nusprendžiant, ar būklė nebus kliūtis eiti pareigų. „Rinkėjai prezidentui priskiria tam tikrus atributus ir vienas iš tų atributų yra sveikata, – sako doc. dr. M. Martišius. – Jeigu kandidatas atrodo tinkamas eiti pareigas, jis yra tinkamas.“
Tiesa, negalią ar tiesiog prastėjančią sveikatą politikai neretai slepia. Anot doc. dr. M. Martišiaus, taip yra dėl to, kad baiminasi nuo jų nusisuksiančių rinkėjų. Panašią tendenciją Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė pastebi ir kitose vadovaujančiose pozicijose.
Baimindamiesi sunkumų įsitvirtinant darbo rinkoje, žmonės turintys negalią kartais renkasi ją nutylėti ir, pasak S. Kunigonytės, tai yra žmogaus pasirinkimas, jis neprivalo šio fakto įrašyti į gyvenimo aprašymą ar pasakyti pokalbio metu. Žinoma, išimtys taikomos, jeigu žmogus gali dirbti, pavyzdžiui, tik ne visą darbo dieną, tokiu atveju būklės nereikėtų nutylėti, nes neatsižvelgus į gydytojų rekomendacijas sveikata gali tik pablogėti.
Nepasiekiami ar nebandomi pasiekti?
Lietuvoje vadovaujančiose pozicijose dirba tik šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. žmonių, turinčių negalią, nedžiugina ir apskritai į darbo rinką įsiliejusių žmonių su negalia skaičius – šiandien dirba tik maždaug trečdalis darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių.
Visgi, pasak dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos vadovės, situacija dviprasmiška – žmonių, turinčių negalią darbo rinkoje ir aukščiausiuose postuose nematome dėl kompleksiškų priežasčių.
„Matome daug gerų iniciatyvų, kai kurios įmonės yra pasiruošusios priimti darbuotojus turinčius negalią, darbdaviai stengiasi, ieško būdų, kaip galėtų priimti individualių poreikių turinčius kolegas, ruošia komandas, bet svarbu, kad ir patys žmonės su negalia įdėtų pastangų, nebijotų išeiti iš namų ir iš komforto zonos. Jeigu nedirbi, baimės stiprėja, svarbus nebijoti keistis mokytis, tobulėti ir lengviau įsilieti į tą darbo rinką“, – drąsina S. Kunigonytė.
Anot ekspertės, dažnas darbdavys turėtų nepastatyti negalią turinčio asmens į aukos vaidmenį. „Svarbu, kad darbuotojai būtų vertinami pagal turimas kompetencijas, o ne patogumą ar norą pasirodyti socialiai atsakingu, „pagailėti“. Atrankos etape svarbu suprasti, kad žmogui atitinkant reikalavimus, jis kuo puikiausiai atliks tas pareigas – nesvarbu, turi jis negalią ar ne“, – sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė.
Reikšmingą vaidmenį, keičiant situaciją atlieka visuomenės švietimas. „Vis dar daug atvejų, kai bijodami atstūmimo žmonės renkasi nutylėti savo negalią arba net susidurdami su iššūkiais, nesikreipia į gydytojus, baimindamiesi diagnozės. Ypač, jeigu negalia yra nematoma, – sako S. Kunigonytė. – Visuomenės požiūrio pokytis vyksta, sveikintinų iniciatyvų daugėja, tačiau edukacija vis dar prasminga ir pradėti kiekvienas turėtų nuo savęs.“
