– Spaudžia šaltukas, ar nebaisu leistis į visos dienos žygį su vyresnio amžiaus žmonėmis?
– Oi, tikrai nebaisu. Leistis į žygius su vyresnio amžiaus žmonėmis gali būti saugu ir teikti daug džiaugsmo, aišku, jei jie tinkamai organizuojami. Žinoma, į žygius susirenka įvairaus fizinio pasirengimo dalyviai, kai kurie jų turi specialių sveikatos poreikių, todėl planuodami maršrutą, vengiame labai stačių įkalnių, dažnai stojame pailsėti, atsigerti vandens, pasistiprinti.
Aišku, prašome ir pačių dalyvių atsižvelgti į savo sveikatą ir nerizikuoti, jei turi tikrai rimtų sveikatos problemų, visgi, žygiuoti visą dieną, po 10 km, gali ne kiekvienas. Svarbiausia, organizuojant keliones su vyresnio amžiaus žmonėmis, atsižvelgti į jų poreikius, suteikti pakankamai laiko poilsiui ir pritaikyti veiklas prie jų galimybių. Tai užtikrins, kad kelionė bus teigiama patirtis visiems – ir dalyviams, ir organizatoriams.
– Kaip gimė idėja organizuoti žygius vyresnio amžiaus žmonėms?
– Mėgstame juokauti – dabar visur kaltas kovidas. Mūsų atveju – taip pat. 2020-ieji metai buvo labai sunkūs Lietuvos žmonėms. Karantinas įkalino juos namuose, apribojo bendravimą su artimiausiais žmonėmis. Tą ypač sunkiai išgyveno vyresnio amžiaus žmonės. Todėl prieš trejus metus Vilniuje pradėjome vykdyti didelio populiarumo sulaukusį projektą „Susitikim, mieli senjorai, 100 km take aplink Vilnių“, kurio metu pakvietėme senjorus per 10 savaičių, susitinkant 10 antradienių iš eilės, nužygiuojant po 10 kilometrų apeiti ką tik įrengtą 100 km taką aplink Vilnių.
Šis mūsų projektas, kuriam jau treji metai, tapo gražia tradicija – pavasarį pradėti aktyviai judant bendraamžių apsupty. O vėliau Vilniaus pasidarė maža. Beje, idėją keliauti toliau pasiūlė patys senjorai. Tad prieš metus su pilnut pilnutėliu autobusu išvykome į pirmąją keturių dienų kelionę į Zakopanę, Tatrų kalnus.
Paskui sekė jau ilgesnė kelionė į Sudetų ir Elbės smiltainio kalnus net trijose šalyse: Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje, paskui dar viena – į Slovėniją. Žodžiu kelionės įgavo pagreitį ir dabar keliones į Europos (kol kas) kalnus žygeiviams organizuojame du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Visas mūsų keliones vienija vienas tikslas – kuo daugiau judėti gamtoje, pažindinantis su gražiausiais gamtos stebuklais ir aplenkiant miestus.
Kelionės po Lietuvą atsirado šių metų vasarą, kai pasibaigus 100 km žygių projektui, paklausėme savęs, tai ką, dabar turėsime laukti kito pavasario, kad vėl galėtume leistis į žygius? Nusprendėme, kad žygeiviams oras tinka visoks ir startavome. Ir nepsirikome. Tad dabar reguliariai organizuojame žygius gražiausiais Lietuvos maršrutais. Su senjorais jau išvaikšiojome Kauno, Trakų, Ignalinos, Anykščių apylinkes, Marcinkonis, Nidą, Palangą ir tt.
– Jaunimas pas mus jau gana sąmoningas, daug dėmesio kreipia į savo sveikatą ir fizinį aktyvumą, o kaip yra su vyresnio amžiaus žmonėmis? Pas mus visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad vyresnio amžiaus žmonės yra ligoti ir dažnai jau niekur nebenori dalyvauti.
– Mūsų senjorų keliautojų gretose turime labai įvairių asmenų. Kai kurie iš jų buvo aktyvūs sportininkai visą gyvenimą, jie tęsia savo aktyvų gyvenimo būdą ir dabar. Tačiau taip pat turime senjorų, kurie pradėjo aktyviau judėti tik išėję į pensiją. Šiems žmonėms pensija tapo puikia galimybe atrasti naujus pomėgius ir pamėginti įvairias judėjimo formas.
Žygiai yra puikus būdas tai daryti, nes jie ne tik suteikia fizinį aktyvumą, bet ir leidžia mėgautis gamtos grožiu, pažinti naujas vietas ir bendrauti su bendraamžiais. Po truputį ta bendrystė taip įtraukia, kad kiekvienas nepaisant savo praeities patirties, randa džiaugsmą judėjime ir aktyvioje veikloje. Mūsų žygeivių amžius – nuo 60 iki 80+ ir sulig kiekvienu žygiu, kiekviena išvyka norinčių aktyviai leisti laisvalaikį senjorų skaičius auga – nespėjame paskelbti apie planuojamą išvyką, ir per dieną, dvi surenkame pilną autobusą. Tad požiūris į judėjimą senatvėje tikrai keičiasi į gerąją pusę.
Pamenu mūsų pirmąjį žygį. Viena moteris į jį atėjo nieko labai nesitikėdama, su dideliu antsvoriu, turėdama, kaip vėliau prisipažino, įvairių problemų su sveikata. Šis žygis jai buvo ypatingai sunkus, juo labiau, kad jis vyko kalvotame Belmonte. Dalyvė, mūsų komandos padedama, vos baigė trasą ir mes manėme, kad ji jau tikrai nebegrįš. Klydom. Ji grįžo ir kitą, ir dar kitą kartą. Ji buvo viena tų, kuri įveikė visą 100 km atstumą Vilniaus takais ir dabar yra mūsų ištikima žygeivė – ženkliai numetusi svorio, susitvarkiusi sveikatos problemas, besidžiaugianti gyvenimu ir užkrečianti savo puikiu pavyzdžiu draugus, bei kaimynus, kurių atsivedė į mūsų organizuojamas veiklas ne vieną.
– Užsiminėte apie veiklas. Kokias dar veiklas organizuojate senjorams? Kokie planai šiems metams?
– Projektas „Susitikim“ suteikia senjorams galimybę aktyviai ir įdomiai leisti laiką, pasitelkiant skirtingas veiklas – nuo kūrybinių dirbtuvių, tapybos užsiėmimų iki išmaniųjų technologijų kursų, šokių bei sveikatinimo užsiėmimų ir sporto švenčių. Visi mūsų šie užsiėmimai -nemokami, arba dalinai mokami. Šiais metais siekiame ne tik plėsti veiklų įvairovę, bet ir geografiją. Norime organizuoti užsiėmimus ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Tai reikalauja ne tik mūsų pastangų, bet ir savivaldybių bei socialiai atsakingo verslo paramos.
Svarbiausia, mes kuriame bendruomenę, kurioje senjorai jaučiasi esantys svarbūs ir reikalingi. Lygiuojamės į užsienį, norime, kad mūsų šalyje gyventų linksmi, geros nuotaikos ir, svarbiausia, sveiki mūsų seneliai ir tėvai. Todėl drąsiai sakome – esate visi laukiami, išdrįskite ir ateikite. Susitikim, mieli senjorai!
