Sudėtingas šis laikotarpis gali būti žmonių apsuptiems, bet ryšio stokojantiems arba finansinių sunkumų patiriantiems žmonėms. Ką daryti, jei šventės nedžiugina?
„Tai, kas vieniems sukuria magišką atmosferą, kitiems gali tapti dar viena metų pabaigos prievole, kurią reikia padaryti iš paskutiniųjų. Daugeliui gali atrodyti, kad nelaukti Kalėdų yra neįprastas, kažkuo blogas dalykas, kad Kalėdų ir kitų metų pabaigos švenčių vengiantys žmonės kažkuo nusikalsta ir yra ne tokie kaip kiti.
Patyrinėjus tą įdėmiau, matyti, kad daug dėmesio ir energijos žmonės nukreipia į švenčių dalis, kurios kelia daugiausiai įtampos ir streso, o iš tiesų svarbiems dalykams – kaip pavyzdžiui ryšio ir santykių kūrimui – nebelieka laiko,“ – sako „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Pasak jo, šiuo laikotarpiu vertinga paklausti savęs ir kitų, ko mes siekiame prieššventiniais įpročiais?
„Žmonės yra taip sutverti, kad apie savo ilgalaikius įpročius po kurio laiko net nesusimąstome, kas reiškia, jog jų nešama žinutė ilgainiui praranda savo prasmę ir vertę, ją gali būti sunkiau suprasti, atpažinti. Paklauskite savęs, kodėl perkate šventines dovanas – ar todėl, kad taip reikia, ar todėl, kad norite artimiesiems parodyti, kad jie jums rūpi“, – klausia psichologas.
„Svarbu nepamiršti ir kiekvieno iš mūsų sugebėjimo užmegzti ryšį – šventinis laikotarpis gali būti tas laikas, kai atsimename primirštus draugus ir artimuosius, kai galime suteikti jiems dėmesio, padovanoti jiems pokalbį. Sunkumus patiriantys žmonės gali jausti papildomą kaltę ir gėdą, vengti kreiptis į kitus žmones ieškodami kompanijos ar kitokios pagalbos, tad elgdamiesi proaktyviai, turėdami įprotį kalbėtis su žmonėmis, galime jiems tokiu būdu padėti, mažinti vienišumą ir didinti tarpusavio ryšį“, – vardija M.Kriščiūnas.
Šventės gali būti nemėgstamas laikas ir dėl nesusiklosčiusių ar pašlijusių santykių su artimaisiais bei šeimos nariais. Psichologas M.Kriščiūnas sako, kad svarbu leisti sau jausti visus malonius ar nemalonius jausmus, susijusius su šventėmis, nes šiuo laikotarpiu tiek džiaugtis, tiek verkti, tiek jausti kitas emocijas yra natūralu.
Vertėtų vengti lyginti savo jausmus su kitų žmonių jausmais ir kartu pasistengi suprasti alternatyvią poziciją. Jeigu mes švenčiame, o kiti nenori – svarbu tą priimti, rasti kompromisus. Jei mums liūdna, o kiti laimingi – verta į tai lygiai taip pat atsižvelgti, leisti pasidžiaugti suprantant, kad ne visi gali jaustis vienodai.
„Pasakymas „ne“, ribų brėžimas, ėjimas į tai, ko norime, gali būti nemalonūs, tačiau ilgainiui malonumą ir lengvumą suteikiantys veiksmai. Ypač tuomet, kai yra paminami mūsų vidiniai įsitikinimai, neturime energijos rezervų, sunku pyktis ar konfliktuoti“, – sako psichologas.
Tačiau, pasak jo, svarbu suprasti, kad galime kurtis tokią šventę, kokią norime. Galbūt kai kurios tradicijos kelia tik įtampą ir nuovargį, ir net jeigu jų laikomės daugybę metų, jas gali būti svarbu keisti tam, kad jos sutaptų su mūsų vertybėmis, atspindėtų tai, kas mums yra svarbiausia.
„Jaunimo linija“ skatina per šventes įsiklausyti į save beigi atkreipti dėmesį į tuos, kuriems sunku. Taip pat primena, kad visuomet galima kreiptis į „Jaunimo linijos“ savanorius, kurie emocinę paramą suteikti ar tiesiog pasikalbėti gali kiekvieną dieną, visą parą, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus.
