Jau aštuntus metus nemokamus draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ savanoriai dirba ir savaitgaliais, ir per šventes. Linijos bendraįkūrėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė pasakoja, kad senjorai prieš Kalėdas taip pat dažniau yra linkę ieškoti kompanijos pokalbiams. Įprastai skambina pasidalinti džiugesnėmis akimirkomis ir pasveikinti vieni kitus, tačiau neišvengiama ir liūdnesnių gaidų.
Anot K.Čiuželienės, labiausiai neramina tie, kurie net ir išgyvendami depresyvias emocijas užsisklendžia ir niekaip nesiryžta kreiptis pagalbos. Nes neva niekam neįdomūs, nereikalingi, sutrukdys ar apsunkins kitų kasdienybę.
„Per visus veiklos metus kantriai įrodinėjame, kad ir esame tam ir tada, kai vienišiems senjorams reikia atjaučiančios širdies. Jei ne reguliariems pokalbiams su bendraminčiais, tai bent sunkiausiomis akimirkomis ar kaip tik tada, kai norisi pasidžiaugti, – pasakoja K.Čiuželienė. – Dažnas senjoras nerimauja, kad sveikata neleis atsiliepti sutartu laiku ar jis nepajėgs kalbėti taip ilgai, kiek norėtų. Tačiau ypač šventiniu laikotarpiu kviečiame į visas šias objektyvias, o dažnai – ir susigalvotas, aplinkybes žiūrėti kiek atlaidžiau. Nes juk tikrai – kada, jei ne dabar? Nuoširdus, šildantis ar net guodžiantis pokalbis telefonu taps dovana jiems patiems.“
Bendravimo ir pokalbių troškimas
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė su kolegomis pastebi, kad senjorų nuotaika suprastėja prasidėjus tamsiajam rudens ir žiemos laikotarpiui, o emocijos dar labiau paaštrėja artėjant šventėms.
„Juntame, kad keičiasi ir pirkėjų krepšelis – dažniau perkami raminantieji preparatai, nuotaiką pagerinti padedantys maisto papildai, tarkime B grupės vitaminai, vitaminas D. Į vaistinę senoliai šventiniu laikotarpiu užsuka ne tik dėl reikalingų prekių, bet ir ieškodami galimybių pabendrauti – jiems norisi pasišnekučiuoti, išgirsti balsus ir pamatyti šypsenas. Nutinka ir taip, kad tenka lipti į psichologų batus, nes jie nori diskutuoti, išsipasakoti skaudulius ar džiaugsmus“, – pasakoja V.Bečelytė.
Šventiniu laikotarpiu vaistininkų pokalbiuose su senjorais stipriai išryškėja santykių tema. Jie dalijasi rūpesčiais, kalba apie užsienyje gyvenančius vaikus, pripažįsta norintys, bet ne visada turintys galimybę su jais pasimatyti. Gyvenimo prasmės klausimai senjorų pokalbiuose iškyla gana dažnai, tačiau pastebima, kad šeimos ilgesys ir nostalgija šiuo metų laiku suintensyvėja. Natūralu, kad vaistinėje kalbama ir apie sveikatą – apie ją šnekėtis su vaistininkais norima dažniausiai ir daugiausiai. Tačiau nebūtinai apie savo sveikatą. Vyresni žmonės dažnai rūpinasi, kad ir jų vaikai ar anūkai gyventų sveikiau, skirtų savo organizmui daugiau dėmesio, atsipalaiduotų.
Dėmesys – vietoje materialių dovanų
„Vieniši senoliai nesėdi gatvėje su užrašu „Aš vienišas“. Net ir šalia mūsų esantys vyresnio amžiaus žmonės gali atrodyti savimi pasitikintys, geros nuotaikos, o išties – tik stengiasi, kad mums nekiltų jokių abejonių dėl jų savijautos. Nėra lengva pastebėti ir atpažinti vienišus žmones, ypač nuolatiniame bėgime, skubėjime ir intensyvioje kasdienybėje, kuri prieš šventes tampa dar greitesnė“, – sako K.Čiuželienė.
Pasak jos, prieš šventes bet kokio amžiaus žmogui svarbu rasti galimybių sustoti, nusiraminti ir kartu pagalvoti apie savo artimiausius. Verta apmąstyti, kokie žmonės kasdien mus supa, kaip jie jaučiasi. Gal artimoje aplinkoje ar kaimynystėje yra vienišų žmonių, kuriems galime užpildyti jaučiamą tuštumą? „Prieš šventes tai teikia ypatingą prasmę. O juk kiekvienas iš mūsų ateityje galime atsidurti vienišo senjoro vietoje“, – primena „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė.
Kaip nepasiduoti apatijai?
Jai antrina ir vaistininkė V.Bečelytė, sakydama, kad kartais žmonės nori padėti nežinodami, ar senjorui iš tiesų reikalinga pagalba. Todėl pirmiausia verta paprašyti, kad jie patys įvardytų, ko stokoja, kokios paramos norėtų sulaukti. Pasak jos, tik tikslinga pagalba duoda naudos, sušildo ir paskatina senolį ateityje nepabijoti ir vėl kreiptis, kai bus sunku.
Vaistininkė ragina paskatinti garbaus amžiaus žmones ir patiems pasistengti dėl savo emocinės bei fizinės sveikatos. Nemenkai padeda judėjimas ir, kai žiemą lauke tai daryti gali būti sudėtinga dėl nesaugių oro sąlygų, galima rinktis mankštą namuose, sukant ratus iš vieno kambario į kitą, įterpiant mėgstamų veiklų. Jei leidžia ir oras, ir sveikata, verta išjudėti iš namų į susibūrimo vietas, klubus, kurių pastaraisiais metais, visuomenei pradėjus rūpintis senjorų gyvenimo kokybės gerinimu, atsirado daugelyje miestų. Užsiimdami tokiuose klubuose siūlomomis veiklomis, senoliai gali ne tik atrasti naujų pomėgių, bet ir užmegzti pažinčių.
„Jeigu garbaus amžiaus žmonės neturi artimųjų, kurie paskatintų imtis kokių nors veiklų, patys senjorai turėtų pasistengti susidaryti dienos planą. Kiekvienas galėtų pagalvoti apie veiklas, kurios džiugino anksčiau ir kurios galėtų atgimti šiandien, jei tik leidžia fizinės jėgos. Dar vienas dalykas, kuris dažnai išgelbėja nuo melancholijos – augintinis, kuris visada yra šalia ir padaro įdomesnę dieną vien savo buvimu“, – sako vaistininkė.
Tiems senjorams, kuriems fizinė negalia ar emocinė būklė neleidžia išeiti iš namų, „Sidabrinė linija“ primena, kad laukiamas kiekvienas ir telefonu – tereikia paskambinti numeriu 8 800 800 20.
