Valda iki gimdymo nestokojo optimizmo, vaikelis buvo laukiamas ir negalėjai įtarti, kad jam gimus kasdienybė įgaus liūdną atspalvį. „Dabar, kai daugiau bendrauju su pogimdyminę depresiją patyrusiomis moterimis, girdžiu, kad kai kurių iš jų gimdymai buvo sudėtingi, galbūt jas įskaudino aplinkinių neatsargus žodis – galimai tai prisidėjo prie jų būklės vėliau, bet mano atveju viskas buvo puiku“, – pasakoja Valda.
Visgi netrukus po gimdymo ji pasijuto nekaip, padidėjo nerimas, ji niekaip negalėjo atsipalaiduoti – jos žodžiais tariant, vis jautėsi įsitempusi, tarsi būtų karštame vandenyje.
Kai dukrelei suėjo mėnuo ir jos apsilankė pas šeimos gydytoją, toji pastebėjo, kad gali būti, jog mamai – beprasidedanti pogimdyminė depresija. Medikė patarė turėti omenyje, kad tai – laikina būsena, kuri praeina, ir patarė su ja nesitapatinti.
„Būtent tai man ir padėjo – aš sau vis primindavau, kad tos nerimastingos mintys – tai ne tikroji aš, tai – tik laikina, pakitusi mano būsena“, – sako Valda.
Ji svarsto, kad realių priežasčių jos savijautos pokyčiams nebuvo, bet, matyt, prie to prisidėjo nuovargis dėl to, kad naktimis blogai miegodavo – pradžioje jai pavykdavo mažylę žindyti tik sėdint, tad vis keldavosi, sėsdavosi, maitindavo, po to užsnūsdavo – ir netrukus vėl reikdavo sėstis. Be to, ko gero, prisidėjo ir hormoniniai pokyčiai, kurie, kaip žinia, pagimdžiusias moteris gali paveikti.
„Tuo laikotarpiu kiekviena smulkmena man atrodė didžiulė problema, nors seniau man tai nebuvo būdinga. Būdavo, sėdėdavau ir grauždavausi – atrodydavo, mano vaikas toks nuostabus, jis nusipelnęs geresnės mamos nei aš, ir tada užklupdavo kaltės jausmas“, – prisipažįsta pašnekovė.
Nepadėjo ir tai, kad šalia buvo mylimas vyras. Beje, su kitomis mamomis Valda bendraudavo nedaug – tuo metu buvo prasidėjusi pandemija, ir visi turėjo izoliuotis. Na, o vaizdai socialiniuose tinkluose galėjo tik prislėgti – juk ten daugelis mamų atrodo išsipuošusios ir išpuošusios savo lėliukus, o ji jas pamačiusi pagalvodavo, kad pati nė galvos neturi jėgų išsiplauti.
Valdos nerimastingos nuotaikos truko apie pusmetį, vėliau jos palengva pasitraukė. Dabar V. Bičkutė – programos „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorė, kviečianti žmones pasirūpinti savo psichine sveikata. Aktorės depresija buvo lengva ir atsitraukė tarsi savaime, tiesa, moteris nuolat užsiėmė savistaba. Kai pajusdavo, kad kyla nevaldomas nerimas, primindavo sau, kad reikia ramiai pakvėpuoti ir pabūti „čia ir dabar“.
Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad jeigu depresija sunkesnės formos, labai prireikia artimųjų palaikymo ir net medikų pagalbos. Reikia drąsiai jos ieškoti, tai – normalu.
Dabar aktorė motinyste mėgaujasi. „Vėl esu savimi, tokia, kokia buvau iki gimdymo, tik jaučiuosi daug labiau praturtėjusi“, – sako Valda. O šalia pokalbio metu žaidusi jos beveik keturmetė dukrelė pareiškia: „Ir aš jaučiuosi praturtėjusi.“
Šiek tiek nerimauti – normalu
Vaiko teisių gynėja, psichologė Rasa Jankūnaitė pastebi, kad nerimauti laukiantis vaikelio ir būsimų pokyčių, yra visiškai natūralu.
„Ne vienas būsimas tėvas klausia savęs, ar bus pakankamai geru savo vaikui, ar susitvarkys su laukiančiais iššūkiais. Be to, gali būti ir kitokių nerimą keliančių veiksnių: gal vaikelis pirmas jaunoje šeimoje, o gal jau daug metų lauktas, nėštumas gali būti neplanuotas ir pan. Tad priklausomai nuo kiekvienos situacijos, galime tikėtis skirtingų būsimų tėvų emocijų – nuo begalinio džiaugsmo iki nerimo ar liūdesio. Taip pat svarbu suprasti, kad nėštumas yra susijęs ir su fiziologiniais bei hormoniniais pokyčiais moters organizme, tad moteris savaime nėra už juos atsakinga“, – kalba psichologė.
Be to, pasak psichologės, kiekviena moteris motinystės iššūkius priims labai individualiai, priklausomai nuo savo turimų resursų.
Svarbu žinoti, kad sunkumai gali ištikti bet kurią mamą, net kai vaikelis be galo lauktas ir jokie sveikatos ar buitiniai rūpesčiai neslegia. Visgi didesnė tikimybė, kad su iššūkiais gali susidurti labiau pažeidžiama moteris, kuri, pavyzdžiui, jaučiasi vieniša, stokoja artimųjų palaikymo ir pan.
Sunkumai paliečia apie 15 proc. pagimdžiusių moterų
Tyrimai atskleidžia, kad didesnė rizika patirti sunkių emocinių būsenų ar net depresiją kyla pirmojo vaiko susilaukusioms moterims. Taip pat yra įrodymų, kad reikšmės tam turi labai ankstyva motinystė, vaikystės traumos. Gali prisidėti ir socialinio palaikymo stoka, žema savivertė.
Atlikti tyrimai byloja, kad švelnius, trumpalaikius nuotaikos svyravimus patiria 85 proc. pagimdžiusių moterų. Mažiausiai 15 proc. susiduria su depresija. Apie 0,2 proc. pagimdžiusių moterų ištinka ūmi būsena – pogimdyminė psichozė – ja suserga vidutiniškai viena gimdyvė iš 500. Būtent šiais atvejais gali iškilti grėsmė visiškai nuo mamos priklausomam kūdikiui, apie tokias nelaimes skaitome žiniasklaidoje ir atrodo, kad tai, kas nutiko – sunkiai suvokiama.
R. Jankūnaitė priduria, kad nors dažnai kalbėdami apie pogimdyminę melancholiją ar depresiją minime moteris, vis dėlto šie sunkumai neaplenkia ir tėčių. Nors ir rečiau nei mamoms, jiems tai pasireiškia lygiai tokiais pat požymiais: nerimu, liūdesiu, apatija kūdikiui, net suicidinėmis mintimis. Tyrimai patvirtina, kad atėjus į šeimą naujai gyvybei, depresiją gali patirti abu tėvai ir taip nutinka daugiau nei 3 proc. porų. Tad pagalbos dažnai reikia visai šeimai.
Melancholija ar depresija?
Pagimdžiusios moterys gana dažnai išgyvena pogimdyminę melancholiją, kuri gali pasimatyti moters elgesyje praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo. Depresija įprastai pasireiškia per mėnesį po gimdymo, tačiau būna ir išimtinių atvejų, kada simptomai pastebimi praėjus pusmečiui ar net metams.
Pogimdyminei melancholijai ir depresijai būdingi panašūs simptomai, tačiau pastarosios atveju jie stebimi ilgiau ir yra sunkesni: tai gali būti atsiradęs nerimas, liūdesys, verksmingumas, pablogėjusi dėmesio koncentracija, valgymo ar miego sutrikimai, nuolatinis nuovargis ir pan. Taip pat apie pogimdyminę depresiją gali byloti įkyrios mintys ir baimė pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai, emocinis atsitraukimas nuo kūdikio.
Jeigu minėta būsena išlieka ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis pagalbos į specialistus, nes tokios būsenos savaime nepraeina ir linkusios gilėti.
Reikia padėti išsaugoti mamos ir kūdikio ryšį
„Svarbu žinoti, kad vaikeliui persiduoda mamos jausenos, todėl moteriai būtina rūpintis savo emocine sveikata. Pirmosiomis gyvenimo dienomis kūdikiui reikalingi ramūs ir situaciją valdantys tėvai, o itin reikšmingas ryšys su mama. Remiantis prieraišumo teorija, tinkamam kūdikio psichikos sveikatos vystymuisi yra svarbūs atliepiantys, saugūs ir artimi santykiai su mama. Per šį santykį formuojasi vaiko saugumo jausmas, galintis nulemti jo tolimesnį gyvenimą“, – pasakoja R. Jankūnaitė.
Vaiko ir mamos emocinis prieraišumas susiformuoja iki vienerių metų. Esant pogimdyminės depresijos atvejams, mamai gali pristigti resursų pilnai atliepti visus kūdikio poreikius, tada gali sutrikti vaiko emocijų savireguliacija, mamos ir kūdikio ryšys.
Tačiau šis faktas, ramina psichologė, neturi sukelti mamai dar didesnės įtampos. Moteriai svarbu žinoti, kad ištikus emociniams ar psichinės sveikatos sunkumams ir juos įveikus, ji grįš pas vaikutį kur kas stipresnė ir galės jam duoti daug daugiau meilės ir šilumos, artumo.
„Apskritai kūdikį auginančiai moteriai svarbu atsisakyti perdėto perfekcionizmo ir pernelyg didelių lūkesčių sau, tikėtis viską suspėti ir viską padaryti tobulai. Vaikui reikalingi ne tobuli, bet pakankamai geri tėvai“, – pabrėžia R. Jankūnaitė.
Reikalingi patarimai ir palaikymas
Tikėtina, kad moters elgesio pokyčius pirmiausia pastebės artimieji. Kartais gali užtekti tiesiog atvirai pasikalbėti su vaikelį auginančia mama, pasisiūlyti jai padėti buityje ar pabūti su kūdikiu, kad mama galėtų pasiilsėti.
„Kai matome, kad situacija sudėtingesnė, paskatinkime moterį kreiptis į medikus arba net palydėkime pas juos. Tokiose situacijose reikšmingas ne vien artimųjų dėmesingumas. Kuo anksčiau atpažinti galimus moters sunkumus ir nukreipti pagalbos mokosi šeimos gydytojai, ginekologai, socialiniai darbuotojai ir kt.“, – sako R. Jankūnaitė.
Vis dėlto, kalbant apie pogimdyminės depresijos prevenciją, vienas svarbiausių veiksnių yra išplėtotas moters socialinis tinklas: šeima, kiti artimieji, draugų ratas, kiti socialiniai ryšiai. Šių ryšių dėka moteris patenkina bendravimo poreikį, sulaukia emocinio palaikymo, taip pat gali išventiliuoti susikaupusias emocijas ir tuo pačiu išlaikyti savivertę.
„Artimiesiems svarbu visada išklausyti mamą, nuraminti – priminkime, kad pokyčiai gyvenime atneša ne tik teigiamų emocijų ir tai yra visiškai natūralu. Domėkimės pogimdyminės depresijos simptomatika, tai leidžia geriau suprasti mamos savijautą, jos elgesį ir emocijas. Stenkimės vengti kritikos mamai arba tėčiui bei lyginti jų pogimdymines patirtis su savo ar kitų, drąsinkime ir palaikykime juos“, – kviečia psichologė.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
