Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Laura Mikelevičiūtė pasakojo, kad lengvai suprantama kalba (angl. „easy-to-read“) parašyti tekstai reikalingi žmonėms, turintiems intelekto negalią (ją turi ir dienos centro „Šviesa“ lankytojai), taip pat kai kuriems senyvo amžiaus žmonėms, lietuvių kalbos besimokantiems kitataučiams ir kitiems žmonėms, kuriems kyla kognityvinių iššūkių, pavyzdžiui, sergantiems Alzheimerio liga.
Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, aiškesni tekstai reikalingi nemažai visuomenės daliai – maždaug 400 tūkst. Lietuvos gyventojų. Taigi stengiamasi, kad tokių tekstų prieinamumas būtų kuo didesnis.
Dienos centro „Šviesa“ socialinių projektų koordinatorė ir Neįgaliųjų reikalų departamento konsultacijų centro tekstų vertinimo su tiksline grupe ekspertė Jurgita Šidlauskienė pasakojo, kad baigusi socialinio darbo studijas išvyko į Angliją, kur pagal specialybę dirbo penkiolika metų ir matė, kad Jungtinėje Karalystėje lengvai suprantama kalba, ten taikoma bent 30 metų, yra labai paplitusi ir naudinga visai visuomenei.
Prieš ketverius su puse metų Jurgita grįžo gyventi į Lietuvą ir stengiasi, kad lengvai suprantama kalba populiarėtų ir čia. Pavienių jos taikymo praktikų būta ir seniau, o šiuo metu ji, pasak pašnekovės, sparčiai skinasi kelią į priekį, ir tai labai džiugina.
Paprastas pavyzdys – J.Šidlauskienei pradėjus dirbti dienos centre „Šviesa“ buvo pradėti rengti straipsniai lengvai suprantama kalba centro laikraščiui „Šarka“, ja pateikta informacija interneto svetainėje, lankytojams sukurti vaizdiniai tvarkaraščiai, pradėta alternatyviosios komunikacijos knygų gamyba.
Šiuo metu kuriamas vaizdinis valgiaraštis. Centro lankytoja ir tekstų vertintoja Justina sakė: „Valgykloje žmonės, kuriems skaityti sunkiau, manęs vis klausia, kas šiandien bus valgyti. Aš jiems visada pasakau, juk mes turime vieni kitiems padėti. Bet visiems bus daug patogiau, kai ant lentos bus iškabinti ne tik užrašai, bet ir nuotraukos.“
Lengvai suprantama kalba skinasi kelią ir šalies mastu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad pagrindinė informacija valstybinių įstaigų svetainėse būtų pateikiama ir lengvai suprantama kalba, kad visi, kuriems tos informacijos gali prireikti, ją suprastų.
Ir receptai, ir prezidento kalba. L.Mikelevičiūtė, kuri pati rengia tekstus lengvai suprantama kalba, pasakojo, kad tekstui yra keliami tam tikri reikalavimai: sakiniai turi būti trumpi, sudėtingesni žodžiai keičiami paprastesniais, vengiama tarptautinių žodžių ir santrumpų. Tokio tipo tekste rekomenduojama nevartoti didelių skaičių, o apsiriboti skaičiais iki dešimties, nes jie daugeliui vartotojų aiškūs. Vietoj didelių skaičių geriau rašyti tiesiog „daug“ ar „mažai“.
Tekstai paprastai užrašomi po vieną neilgą sakinį kiekvienoje eilutėje, tarp pastraipų paliekami didesni tarpai, kad skaityti būtų paprasčiau. Dažnai tekstai iliustruojami vaizdine medžiaga: fotografijomis, piktogramomis ar piešiniais.
„Pavyzdžiui, neseniai pritaikėme iš Policijos departamento gautas rekomendacijas, kaip elgtis gavus grasinantį pranešimą apie sprogmenis, – juk apie tai, kad jų neva padėta patalpose, pranešimų gavo ne tik mokyklos, bet ir keli dienos centrai.
Kad lankytojams būtų aiškiau, pateikiamose rekomendacijose žodį „sprogmenys“ keitėme į „bomba“. Taip pat pritaikant tekstus institucijų mėgstamas žodis „koordinuoja“ keičiamas į „prižiūri“, „50 proc.“ keičiama į „pusė“ ir pan.“, – aiškino L.Mikelevičiūtė.
Specialistė patikino, kad lengvai suprantama kalba galima perduoti bet kokio tipo informaciją, pradedant obuolių pyrago receptu ir baigiant politine apžvalga (pernai buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos prezidento metinis pranešimas). Žinoma, sunkumų gali kilti verčiant teisinius tekstus, todėl reikėtų pabrėžti, kad tai nėra lygiaverčio svarumo tekstai. Lengvai suprantamos kalbos teksto niekada nebus galima prilyginti teisiniam dokumentui, nes išimtims, išlygoms ir visiems išskirtiniams atvejams paminėti čia nėra vietos. Tikslinės grupės atstovas tokio teksto tiesiog nebesuprastų, tekstas prarastų savo esmę. Skandinavijoje dar nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio leidžiamos knygos lengvai suprantama kalba, publikuojamos naujienos internete.
Nemenkas postūmis mūsų šalyje įvyko, kai buvo įgyvendintas bendras Lietuvos, Latvijos ir Slovėnijos projektas PERSLI, kurio metu Vilniaus universiteto lingvistės apibrėžė tekstų lengvai suprantama kalba rengimo gaires. Neįgaliųjų reikalų departamentas toliau skleidžia žinią apie šią kalbą savo organizuojamais mokymais.
Kartais rašome pernelyg įmantriai. Tekstus lengvai suprantama kalba rašo ar pritaiko Neįgaliųjų reikalų departamente veikiančio Konsultacijų centro, dienos centrų darbuotojai ar kiti šios srities specialistai – rašydami jie įsivaizduoja, kokia yra jų tikslinė auditorija ir kaip perduoti žinią jai suprantamais žodžiais.
Kad būtų aišku, ar tekstas parengtas tinkamai, jis siunčiamas patikrinti vertintojams – tikslinės grupės, kuriai yra skirtas, atstovams.
Lietuvoje tai žmonės, turintys intelekto negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamentas bendradarbiauja su dienos centru „Šviesa“. Devyni jo atstovai teikia tekstų, parengtų lengvai suprantama kalba, vertinimo paslaugas ir tikrina, ar viskas, kas parašyta, yra suprantama. Vertintojai dirba su specialistu, kuriam ir pasako, jeigu kas nors tekste pernelyg sudėtinga. Tuomet jie tariasi, kaip tą žodį ar sakinį pakeisti, kad būtų aišku.
Štai tekstų vertintojas Valdemaras, judantis neįgaliojo vežimėliu, su koordinatore Paula Stašaitiene šiuo metu vertina ilgą, net 140 puslapių, tekstą apie aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems negalią.
Taip pat vertintojai neseniai tikrino tekstus apie neįgaliems žmonėms reikalingos įrangos kompensavimą, Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją apie įsidarbinimo galimybes.
„Man susidaro įspūdis, kad kartais žmonės be jokio reikalo linkę rašyti kuo įmantriau ir sudėtingiau. Tuomet ir kognityvinių iššūkių nepatiriančiam skaitytojui gali tekti tekstą perskaityti keletą kartų, kad viską gerai suprastų. Skaitymo ir suvokimo sunkumų turintiems asmenims tokia informacija tampa mažiau prieinama, tačiau juk įvairios informacijos prireikia ir jiems. Tad labai džiugu, jog kitąmet įsigalios reikalavimas, kad visa pagrindinė informacija valstybinių įstaigų svetainėse būtų pateikiama ir lengvai suprantama kalba. Planuojama, kad vėliau tai turės daryti ir privatus sektorius“, – pasakojo J.Šidlauskienė.
L.Mikelevičiūtė patikslino, kad prireikus gali padėti Neįgaliųjų reikalų departamento konsultacijų centras, – jo ekspertai gali nemokamai pakonsultuoti apie informacijos lengvai suprantama kalba pateikimą (taip pat apie informacijos teikimą gestų kalba, svetainių pritaikymą neregiams ir kt.).
Jei reikia konsultacijos apie informacinį prieinamumą, galima kreiptis el. paštu KC@ndt.lt.
Daugiau galimybių įgyvendinti poreikius. Trys kalbinti tekstų vertintojai – Justina, Birutė ir Valdemaras – sakė, jog kartais dirbti būna nelengva, tenka pamąstyti ir „įjungti galvą“, kad gerai suprastų, kas jų tikrinamuose tekstuose rašoma. Bet visi trys nuoširdžiai sakė, kad šis darbas jiems labai patinka. Be to, čia jie užsidirba pinigų savo reikmėms.
Justina už juos neseniai nusipirko laikrodį – ji yra labai atsakinga ir nori visur ateiti laiku. Taip pat ji planuoja pirkti sportines kelnes, kurias vilkės namuose, ir baltą golfą, nes tokio drabužio vis prireikia centre ruošiamiems vaidinimams.
Valdemaras – smaližius, todėl mėgsta nusipirkti įvairių šokoladukų.
Birutė ruošiasi pirkti dėklą telefonui ir ją labai džiugina tai, kad nereikia prašyti pinigų iš mamos. Be to, ketvirtadieniais ji su socialine darbuotoja eina pasivaikščioti, o tada būna labai smagu užsukti į kavinę ir nusipirkti kavos.
Vertintojams gera žinoti ir tai, kad jų darbas naudingas aplinkiniams: jie prisideda prie lengvai suprantamos kalbos plitimo ir jų dėka žmonėms, kuriems ne visus tekstus suprasti lengva, skaityti tampa paprasčiau ir smagiau.
Daugiau informacijos apie lengvai suprantamą kalbą galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento interneto svetainėje: https://www.ndt.lt/lengvai-suprantama-kalba-2/
