Lietuvoje atlikti įvairūs visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė vis dar gajų visuomenės požiūrį į skirtingoms lytims priimtiną elgesį, tarsi požiūrį, kuris lyg ir leidžia pateisinti smurtą.
Vieno iš jų metu respondentų klausta, ar berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitę už kasų yra nekaltas dėmesio rodymas. Į šį klausimą 45 proc. respondentų atsakė, kad tai yra nekaltas dėmesio rodymas ir lygiai tiek pat manė, kad vis tik taip nėra, 10 proc. apklaustųjų aiškios nuomonės neturėjo. Itin iškalbingi tarp paauglių atliktų tyrimų rezultatai. Paauglių klausta, ar tiesa, kad merginos išprovokuoja vaikinų seksualinę agresiją savo apranga, ir beveik 3 iš 4 apklaustųjų (vaikinų ir merginų) atsakė „taip“.
Šia tema pasvarstyti, o gal vertingų atsakymų rasti vaikus auginančioms šeimos padės vaiko teisių gynėja Neringa Martišienė ir ankstyvojo ugdymo psichologė, vaikų darželio „Istorijų Namai“ Kaune įkūrėja dr. Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė.
Berniukui tarsi suteikiame teisę į smurtą
N. Martišienė sako, kad tam tikrus biologinius lyčių skirtumus atsinešame gimdami, tarkime, vyrai negali gimdyti. Tuo tarpu socialiai apibrėžtus lyčių skirtumus, juos suprantame kaip moteriškus ir vyriškus vaidmenis, elgesį, charakterio savybes – suformuoja visuomenės nuostatos. Iš dalies dėl tokių nuostatų, pavyzdžiui, laukdamiesi berniuko, tėvai perka rūbelius, vėžimėlius ar kambarį nudažo mėlyna, o mergaitei viską parenka rausvos spalvos.
„Sutikime, kad vis dar dažnai mes, suaugusieji, vaikui nesąmoningai ištransliuojame, kad berniukas turi mokėti už save pakovoti, būti fiziškai stiprus, nerodyti emocijų, o suaugęs – turi sugebėti išlaikyti šeimą, daryti karjerą. Tuo tarpu mergaitė, tikimasi, bus rūpestinga, švelni, paguodžianti, paklusni ir atsakinga visada. Tad ir kaip vaikas elgsis, labai priklauso nuo to, ko iš jo tikimės ir kaip ugdome,“ – įsitikinusi ekspertė.
Kai turime paminėtus lūkesčius, berniukai tarsi įgyja teisę spręsti konfliktus pasitelkdami jėgą.
Darželinukai jau supranta, kas yra „mergaitiška“
Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė pastebi, kad jau 1–3 metukų vaikams yra būdingos netinkamo elgesio apraiškos, pavyzdžiui, kandimas, pasistumdymai tarpusavyje. Taip nutinka dėl to, kad vaikų komunikacija yra apsunkinta dėl ribotų kalbos resursų ir smurto apraiškomis nelaikoma.
Tuo tarpu, pasak specialistės, 4–5 m. vaikai jau suvokia savo elgesį. Tokio amžiaus mažieji kartais susiburia į kelių vaikų grupeles tam, kad kitus erzintų ar įskaudintų. Pavyzdžiui, paslepia vieno vaiko pirštines, žaislą. Paprastai būna vienas lyderis, kiti pasekėjai. Nors vaikai tokį savo elgesį priima kaip žaidimą, tai galima laikyti patyčiomis, nes šiuo poelgiu sąmoningai siekiama kitam sukelti nemalonius jausmus, pažeminti.
Tie patys 4–5 m. amžiaus vaikai pradeda aiškiai suprasti, kad yra skirtingos lytys, o jų elgesyje pasimato stereotipų apie lytis padiktuotų veiksmų. Ankstyvojo ugdymo psichologė dalijasi praktiniu pastebėjimu, kad iš šio amžiaus vaikų dažnai girdi: „čia tai berniukiška“, „taip žaisti gali tik mergaitės“ ir pan. Vaikams tai atrodo svarbu ir jie nori pasimatuoti vieną ar kitą vaidmenį, būti panašūs į vyrus ar moteris.
Kadangi dažnas penkiametis, pasak G. Sujetaitės-Volungevičienės, jau yra „įtikintas“, koks turi būti vyras, tai ir ginče su bendraamžiais jis bus labiau linkęs kliautis fizine jėga – pulti kitą ar pagrasinti. Mergaitėms smurtinis elgesys irgi būdingas, tačiau jos veikiau pasirinks tiesiog atstumti kitą mergaitę dėl išvaizdos ar elgesio ypatumų. Mergaičių patyčių klausimus pedagogams spręsti gali būti net sunkiau, nes jos linkusios nuslėpti nesutarimus, o berniukų atveju elgesio sunkumai kur kas akivaizdesni.
Mergaitėms žaisti su mašinėlėmis yra normalu
Stereotipinės nuostatos kuriamos veiksmais ir net žodžiais – vaikai girdi pokalbius tarp suaugusiųjų, o augdami juos atspindi savo elgesyje. „Ko čia verkšleni, kaip kokia mergaitė“ – tokia ir panašios atsitiktinės frazės paveikia augantį vaiką arba jį užkoduoja tam tikram elgesiui.
„Prie suvokimo, kad yra „berniukiški“ ir „mergaitiški“ daiktai ar elgesio normos, reikšmingai prisideda rinkodara, o vaikiškų drabužių parduotuvėse pagal dominuojančią spalvą gali skirti, mergaičių ar berniukų rūbeliai. Panašiai ir su filmukais, štai „Šuniukų patrulių“ veikėjai – 4 berniukai ir dvi mergaitės. Vaikai labai mėgsta su jais tapatintis, žaisdami perima veikėjų elgesį. Tad ir stengiantis, kad vaikas neturėtų jokių stereotipų, tėvams gali būti nelengva,“ – svarsto G. Sujetaitė-Volungevičienė.
Psichologė pasakoja, kad vaikų darželyje vyresnius vaikus įtraukia kartu gaminti, moko susitvarkyti. Pasitaiko berniukų, kurie pareiškia, kad jo tėtis šito nedaro. Todėl, specialistės nuomone, verta nuo mažens vaikui suteikti įvairių patirčių, kad suprastų, jog visos veiklos jam tinkamos.
Ankstyvojo ugdymo ekspertė rekomenduoja tėvams visose srityse leisti savo atžaloms pasirinkti. Šis patarimas galioja net kalbant apie žaislus – juk berniukas tikrai gali žaisti su lėle, o mergaitė – su mašina, profesionalios sportininkės ar gaisrininkės gali būti ir moterys, o vyrai – geri kirpėjai ir pan.
Svarbu mokyti reikšti emocijas ir leisti rinktis
Vaiko teisių gynėja sako, kad jeigu nuolat kartosime, kad „vyrai neverkia“, sūnus vargiai ateis mamai pasiguosti, kai jam bus bloga, o emocijas laikys savyje. Tuo pačiu, jeigu mergaitei pabrėšime, kad ji turi būti švelni, kantri, nuolanki – irgi neleisime atspindėti savo tikrųjų jausmų. Užslopinti vaiko jausmai gali virsti pykčiu.
„Smurtas dažniausiai ir kyla iš pykčio. O užslopintas pyktis gali išsilieti ten, kur saugiau – namuose klius jaunesniam broliui ar sesei, o gal augintiniui. Tad svarbu, kad tėvai, nepriklausomai nuo to, augina dukrą ar sūnų, leistų jam verkti, pykti, būti silpnam, ir būtinai – kalbėtųsi apie jų patiriamus jausmus. Taip apsaugosime vaiką nuo netikėtų žalojančių emocijų išraiškų prieš kitą arba save patį“, – pataria N. Martišienė.
Vaiko teisių gynėjai svarbiais pagalbininkais čia mato ugdymo įstaigas. Pasak pašnekovės, jeigu vaikas turi problemų su pykčio valdymu, yra linkęs skriausti kitus – pedagogams vertėtų pasidomėti, kas vyksta vaiko aplinkoje. Galbūt namuose dedasi negeri dalykai, tėtis skriaudžia mamą ir vaikas jaučiasi bejėgis, dėl to iš nevilties elgiasi netinkamai.
Kalbant apie stereotipines nuostatas, kurios formuoja vaiko pasirinkimus, vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį į ryšio su vaiku reikšmę. Primena, kad tėvams labai svarbu kalbėtis, atsakyti į vaiko klausimus jam suprantama kalba, priimti visus vaiko jausmus ir juos atliepti. Taip pat reikšmingas yra pedagogų gebėjimas mokyti vaikus reikšti emocijas, kalbėtis apie savo išgyvenimus ir išdrįsti rinktis.
Svarbiausia netinkamo elgesio nepriimti, kaip būdingo kažkuriai lyčiai. O jeigu kartais patiems pristigtų žinių ar įgūdžių, kaip susitvarkyti su savo sūnaus ar dukros – berniuko ar mergaitės pykčiu ar smurtiniu elgesiu – drąsiai ieškokime specialistų pagalbos.
Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
