Kalbėdama apie Lietuvos gyventojų balanso trūkumo priežastis psichologė Ieva Aukštuolytė atkreipia dėmesį, kad mes gyvename visuomenėje, kurioje aukštinami pasiekimai ir statusas.
„Kada esate girdėję, kad su jumis viskas gerai, kad esate pakankami vien už tai, kad tiesiog esate? Retas žmogus augdamas girdėjo tokius žodžius, dažniau būdavome skatinami per grasinimus: „reikia dar pasistengti, kitaip bus blogai“. Todėl užaugame su įsitikinimais, kad tik gavę įvertinimą būsime svarbūs ir mylimi.
Tam tikra prasme turėti tikslų, siekti meistriškumo yra naudinga, tik tuo pačiu svarbu prisiminti, jog ne vien darbas, pareigybės, medaliai, apdovanojimai kuria mūsų kaip žmogaus vertę. Susikoncentravę į vieną gyvenimo sritį, pametame bendros gyvenimo vizijos vaizdą“, – akcentuoja I. Aukštuolytė.
Išskyrė ir ištyrė lietuvių požiūrį į 9 svarbiausias gyvenimo sritis
Kalbant apie balansą gyvenime, paprastai išskiriamos dvi sritys: darbo ir asmeninio gyvenimo. Tačiau tokio išskyrimo gali ir nepakakti, siekiant detaliau išsiaiškinti, kokiose konkrečiose srityse pusiausvyros stinga.
„Tiek darbinė, tiek asmeninė gyvenimo sritys yra daugiasluoksnės. Todėl Lietuvos gyventojų balanso tyrime, kaip ir mūsų nuotolinių mokymų platformoje, išskyrėme 9 svarbiausias gyvenimo sritis: sveikatos, karjeros, šeimos, santykių poroje, draugystės, laisvalaikio, finansų, asmeninio augimo, aplinkos“, – pasakoja Lolita Paragytė-Agejeva, koučerė, nuotolinių mokymų platformos „Augimo meistrai“ vadovė.
Tyrimas atskleidė, kad trys labiausiai lietuvių apleistos sritys yra saviugdos, motyvacijos darbe ir sveikatos sritys. Tik 38 proc. apklaustųjų nuolat mokosi naujų dalykų ir siekia tobulėti, o 16 proc. to visai nedaro. Savo darbu yra patenkinti ir jame jaučiasi motyvuoti bei turintys energijos 37 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiausia – 61 proc. – savo darbu patenkintų žmonių yra 30–39 metų amžiaus grupėje.
„Labiausiai nustebino sveikatos srities vertinimas. Savo sveikata, skirdami dėmesį mitybai, miegui, judėjimui, rūpinasi tik 44 proc. apklaustųjų. Tačiau gera asmeninė ir artimųjų sveikata įvardijama pirmu numeriu tarp dalykų, lemiančių laimės jausmą. Toliau rikiavosi stabilūs finansai ir santykiai šeimoje“, – sako L. Paragytė-Agejeva.
Apklausoje daugiausiai teigiamų įvertinimų sulaukė šeimos, draugystės ir aplinkos sritys. Beveik 70 proc. lietuvių yra patenkinti savo santykiais šeimoje, panašiai tiek – 68 proc. turi artimų žmonių, kuriais pasitiki ir su kuriais draugauja. Taip pat 68 proc. respondentų sako, kad jų namai jaukūs ir patogūs, namuose gera būti.
Norinčius sužinoti, kiek jų gyvenime yra balanso ir nustatyti sritis, kurioms labiausiai trūksta dėmesio, kviečiame atlikti nemokamą testą „Augimo meistrų“ svetainėje.
Balanso trūkumas – tiesus kelias į perdegimą ir kitas problemas
Psichologė Ieva Aukštuolytė atkreipia dėmesį į kelis signalus, rodančius, kad žmogaus gyvenime stinga balanso. Tai pernelyg ilgas darbo valandų skaičius, nuolatinis nuovargis ir stresas, jausmas, kad gyvenimas yra tik darbas,
laisvalaikio trūkumas, nuolatinis skubėjimas ir nepakankamas rūpinimasis savimi. Ji perspėja, kad ilgalaikis balanso trūkumas gali vesti į atitolimą nuo sau svarbių žmonių, įdomių veiklų, į džiugesio sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą, silpnesnį emocinį stabilumą, o ypač drastiškais atvejais – į išsekimą ir perdegimą.
Psichologei antrina ir L. Paragytė-Agejeva, kuri prieš keletą metų perdegimą patyrė savo kailiu. „Eidama aukštas pareigas vienoje darbovietėje, turėjau labai daug atsakomybės: darbų buvo daug, streso taip pat. Visa galva sukritau į darbą. Jame palikdavau 90 proc. savo energijos ir tai reiškia, kad namams, šeimai, savo poreikių patenkinimui nelikdavo beveik nieko. Po kurio laiko pašlijo sveikata, ėmė blogėti santykiai. Supratusi, kad garmu į bedugnę, išėjau į niekur. Atsistatyti man prireikė vienerių metų“, – atvirai dalinasi L. Paragytė-Agejeva. Būtent asmeninė patirtis ją ir paskatino prisidėti prie „Augimo meistrų“ projekto, kuris siekia žmonėms padėti atrasti daugiau balanso savo gyvenime ir apsisaugoti nuo neigiamų disbalanso pasekmių.
Kad perdegimo problema yra opi atskleidė ir ši apklausa: 41 proc. respondentų pripažino, kad yra patyrę perdegimo darbe būseną, o 43 proc. apklaustųjų teigia, kad dažnai jaučiasi pavargę ir neturintys jėgų bei motyvacijos.
Kaip surasti daugiau balanso gyvenime?
Psichologė I. Aukštuolytė visų pirma akcentuoja, kad esame unikalūs ne tik savo išvaizda, pomėgiais, bet ir fiziologinėmis galimybėmis. „Vieni yra greitesni, turintys daugiau energijos, kiti kiek lėtesni, su kitokiais resursais. Vieni žmonės labiau atsigauna ir pasikrauna būdami vieni, kiti leisdami laiką su žmonėmis, vieniems labiau padeda aktyvus poilsis, kitiems svarbu išlaikyti tylą ir ramybę. Tad visi žmonės visų pirma turėtų patyrinėti save, savo poreikius ir pagal tai spręsti, kas jam konkrečiai būtų subalansuotas gyvenimo ritmas“, – pataria I. Aukštuolytė.
Kalbėdama apie praktinį įgyvendinimą, ji ragina laiką, skirtą poilsiui, laisvalaikiui, taip pat susiplanuoti, įtraukti į darbotvarkę. Svarbu ir bent du kartus per savaitę užsiimti aktyvesne fizine veikla, kasdien bent 30–60 minučių pasivaikščioti gryname ore, pasirūpinti sveika mityba, taip investuojant į sveikatą. Rutinoje prasminga paskirti laiko ir bendravimui su artimais žmonėmis, nes per artumą mes patiriame atsipalaidavimą ir džiugesį.
Anot psichologės, siekiant balanso gyvenime, svarbu mokytis pasakyti „ne“. „Dažnai mes norime patikti ir įtikti kitiems asmenims, tačiau prisiimdami daugybę skirtingų atsakomybių, mūsų jėgas viršijančių darbų, išnaudojame savo vidinius resursus ir dėl to kenčiame patys. Leiskime sau būti kam nors nepatogiems“, – priduria I. Aukštuolytė.
L. Paragytė-Agejeva dalinasi savo receptu, kuris leidžia jai pajusti daugiau balanso gyvenime ir, saugant save, nesugrįžti į perdegimo būseną. „Visų pirma, išsigryninau savo vertybes ir prioritetus. Bet tam, kas svarbiausia, savaime laiko neatsiras, jį reikia planuoti. Pavyzdžiui, veiklas, skirtas pasirūpinti savimi (mankšta, meditacija, dienoraščio rašymas), paverčiau ryto ritualais, nuo kurių ir pradedu dieną. Ne rankioju laiko trupinius po darbo – jei liks laiko, tuomet jau pasirūpinsiu savimi, o priešingai – tam skiriu prioritetą iš pat ryto, atsikeldama anksčiau. Lygiai taip pat ir su kitomis svarbiomis gyvenimo sritimis – laikas su šeima, buvimas gamtoje, nuolatinis tobulėjimas. Balansui reikia disciplinos: duoti pažadus sau ir jų laikytis“, – atskleidžia ji.
