Svarbu nusiteikimas ir mūsų mintys
Nusiteikimas ir gebėjimas prisitaikyti ir ne prie tokių malonių oro sąlygų yra be galo svarbūs. Tai įrodo ir mokslininkų tyrimai. Pavyzdžiui, Šiaurės Norvegijos gyventojų, kurie nuo lapkričio pabaigos iki sausio pabaigos gyvena poliarinėje naktyje, depresijos lygiai yra žemesni, bendra nuotaika geresnė, lyginant su ne tokiose atšiauriose sąlygose gyvenančių žmonių savijauta. Tai siejama būtent su psichologiniu nusiteikimu, mąstysena. Norvegų nusiteikimas – ne išgyventi žiemą, o mėgautis ja.
Mąstyseną (angl. mindset) garsi Standfordo mokslininkė Alia Crum (jos komanda tyrė norvegų gyvenimą už poliarinio rato) apibrėžia kaip tam tikrus akinius, per kuriuos mes suvokiame ir interpretuojame informaciją. Taigi tam tikros mąstysenos nuostatos lemia mūsų kasdienes patirtis ir daro didelę įtaką, kaip reaguojame įvairiose situacijose.
„Mums vertėtų pasimokyti iš norvegų ir pabandyti atrasti šaltojo ir tamsiojo sezono teikiamas galimybes. Juk mes dažnai linkę fokusuotis į tai, kaip šis metų laikas riboja mus. O gal galime savo dėmesį nukreipti į tai, kaip mums pasidžiaugti šiuo sezonu ir ką jis mums gali duoti“, – kviečia Aistė Gustė-Jančiukienė, sertifikuota dėmesingo įsisąmoninimo praktikų mokytoja, studijos „Aditi“ įkūrėja.
Anot A.Gustės-Jančiukienės, šiuo metų laiku galime iš naujo atrasti namų jaukumą, bendravimo su artimaisiais džiaugsmą, įvairių kultūrinių, pramoginių renginių lankymą, o gal priešingai – norėsime mėgautis tyla ir ramybe ar ugdytis naujus įpročius, pavyzdžiui, anksčiau atsigulti, sveikiau maitintis ir kt.
Sąmoningesnė kasdienybė – metas įdarbinti visus pojūčius
A.Gustė-Jančiukienė taip pat siūlo išbandyti ir įvairias sąmoningumo praktikas, kurios leidžia būti „čia ir dabar“. Viena paprasčiausių praktikų, kurią galime daryti bet kur – tai sąmoningas savo kvėpavimo stebėjimas. Tiesiog suradę ramią vietą ir patogiai įsitaisę stebime savo įkvėpimą ir iškvėpimą. Tai padeda mums nurimti, įsižeminti.
Dar vienas būdas sugrįžti į „čia ir dabar“ tai sąmoningas 5 savo juslių sužadinimas. Šiltuoju ir šviesiuoju metų laiku visi mūsų pojūčiai, ypač regėjimas, yra stipriai stimuliuojami, net mums nieko ypatingo nedarant. Gėrimės pirmąja žaluma, akimis siurbiame į save dangaus žydrynę ar raibuliuojančios jūros besikeičiančius vaizdus. Daug laiko praleidžiame gryname gamtoje, tad intensyviai dirba ir visi kiti pojūčiai: girdime paukščių chorą, bičių dūzgesį, jaučiame ežero vėsą ar pajūrio smėlio kutenimą, uodžiame svaiginančius žydinčių augalų aromatus, ragaujame saldžiausių žemuogių...
„Šaltuoju metu galime mesti sau iššūkį ir sąmoningai, su atida sužadinti savo pojūčius. Jie bus kitokie nei vasarą, bet juk pajusti tą kitoniškumą ir pabūti jame taip pat yra įdomu. Pavyzdžiui, net ir pilką dieną galime bandyti ieškoti spalvų ir atspalvių: galbūt tai bus praskrendanti ryškiaspalvė zylė, kalėdinė šviečianti dekoracija kažkieno lange arba spalvotas troškinys jūsų lėkštėje. Lygiai taip pat galime „įjungti“ ir kitus savo pojūčius: išgirsti artimesnius ir tolimesnius aplinkos garsus, užuosti ore tvyrančius kvapus, pajusti aplinkos temperatūrą, audinius ir tekstūras, kurios liečiasi prie mūsų kūno“, – pataria sąmoningumo praktikų mokytoja.
A.Gustė-Jančiukienė taip pat rekomenduoja ne tik stabtelti dienos eigoje, „įjungiant“ savo pojūčius, bet ir sąmoningai susikurti juos stimuliuojančių veiklų, pavyzdžiui, pasilepinti šiltos kvapnios vonios malonumais ar masažu, pasimėgauti neįprastais skoniais ar išbandyti aromaterapiją. „Susidarykite tinkamų žiemą veiklų sąrašą ir jį išbandykite. Tai padės atrasti maloniausias, daugiausia džiaugsmo ar ramybės suteikiančias veiklas“, – ragina A. Gustė-Jančiukienė.
