Latviško kosmetikos prekės ženklo „Stenders“ iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, didžiausi stresoriai lietuvių kasdieniame gyvenime yra darbas ir mokslai (39 proc.), finansai (15 proc.) bei sveikata (14 proc.).
Nemaža dalis šio streso kyla dėl to, kad lietuviai per mažai laiko skiria sau – šiam teiginiui pritaria net 62 proc. apklaustųjų.
Dar daugiau streso patiria latviai – daugiau nei du trečdaliai jų įvardijo, kad stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, parodė analogiška apklausa. Pagrindiniai stresoriai latvių gyvenime yra lygiai tokie patys, kaip lietuvių – darbas ir mokslai (39 proc.) bei finansai (15 proc.).
Laiko sau lietuviai skiria per mažai
Apklausa taip pat parodė, kad net 48 proc. apklaustųjų lietuvių neskiria pakankamai laiko sau ir tik 15 proc. iš jų teigia, kad tai daro kasdien. Tuo tarpu 54 proc. latvių įvardijo, jog sau laiko skiria nepakankamai, o kasdien laiko sau randa 17 proc. apklaustųjų. Anot psichologės Ugnės Juodytės, yra labai svarbu, jog rasti laiko sau pavyktų kiekvieną dieną, o savijautą pagerinti gali net ir maži kasdienybėje atliekami veiksmai.
„Labai įdomu ką žmonės priskiria prie psichinės sveikatos gerinimo veiksmų. Dažnai susiduriu, kad pavyzdžiui stiklinės vandens išgėrimo žmogus tokiai veiklai nepriskiria, o manau, kad vertėtų, nes tai yra biologinio poreikio atliepimas, kuris prisideda prie mūsų geresnės emocinės sveikatos. Taip pat gi kasdieną einame į vonią ar dušą, kur praleidžiame bent jau 15 minučių – tad galima susikoncentruoti į tai, jog tos kelios minutės būtų kokybiškos ir atpalaiduojančios. Tą padėti padarytų kokybiškos, maloniai kvepiančios kosmetikos pasirinkimas.
Konsultacijų metu girdžiu ir saviplakos mintis, jog žmogus nemedituoja, tačiau neįvertina to, kad jei valgydamas sutelkia dėmesį į skonį, kvapą, alkio jausmą – tai jau yra neformali, bet gera dėmesingo laiko, meditacijos forma. Tad labai linkėčiau nenuvertinti to, ką jau žmogus daro ir tiesiog dauginti tai, kas natūraliai lengvai pavyksta“, – teigia psichikos sveikatos specialistė.
Streso poveikiui mažinti – atsigręžimas į gamtą
Lietuviai atsipalaidavimui dažniausiai renkasi laiko praleidimą gamtoje (55 proc.) ir fizinę veiklą (51 proc.), tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų (63 proc.) nurodė, jog gamtoje per savaitę praleidžia mažiau nei 3 valandas. Kaimyninėje Latvijoje praleidimą gamtoje kaip vieną iš streso malšinimo būdų renkasi 59 proc. apklaustųjų.
Psichologė U. Juodytė primena, jog laikui gamtoje vertėtų skirti daugiau dėmesio – buvimo joje naudą rodo įvairūs moksliniai tyrimai.
„Prasmingas laikas gamtoje gali turėti teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai. Įvairios mokslinės studijos rodo, kad buvimas gamtoje gali sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir sumažinti simptomus, susijusius su psichinėmis sveikatos problemomis. Net gamtos garsai gali padėti atgauti jėgas. Amerikos psichologų asociacijos straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriame mokslininkai pastebėjo, kad tyrimo dalyviai, kurie klausėsi gamtos garsų, panašių į svirplių čirpimą ir bangų ošimą, geriau atliko sudėtingus pažinimo testus nei tie, kurie klausėsi miesto garsų, pavyzdžiui, eismo ir judrios kavinės triukšmo“, – apsilankymo gamtoje naudą įvardija psichologė.
Dar vienas vienas atsipalaidavimo būdas, kurį mėgsta lietuviai – vonia ar dušas, jį pasirinko beveik penktadalis (22 proc.) apklaustųjų.
„Kaip ir pasivaikščiojimas gamtoje, taip ir malonus vonios ritualas yra kiekvienam prieinamas ir didelių pastangų nereikalaujantis būdas skirti daugiau kokybiško laiko sau“, – reziumuoja psichologė.
