Panašių istorijų, kai žmonės taip įpranta prie netinkamo artimųjų elgesio, kad nė nesupranta, jog ribos jau seniai peržengtos, su smurtu artimoje aplinkoje dirbantys specialistai girdi nuolat.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai. Skaičiuojama, kad įvairios smurto rūšys artimoje aplinkoje sudaro penktadalį visų nusikaltimų. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad nuo jo yra nukentėjusi kas trečia moteris.
Išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų darbuotojai, kaip ir policininkai, daugiausia nusiskundimų sulaukia dėl fizinio smurto, bet dažnai vėliau, kalbėdami su sužalojimus patyrusiu žmogumi, išgirsta, kad namuose būta ir kitų rūšių smurto apraiškų, kurios dažnai pasireiškia kartu.
Tad kai situacija namuose tikrai grėsminga, žinoma, reikia kreiptis į policiją, o kai situacija kelia susirūpinimą, bet dar abejojate, ko imtis – į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus. Jų atstovės patikino, kad konsultantai laukia skambučių ne tik iš žmonių, kurie susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, bet ir iš tų, kurie abejoja, ar tai, kas vyksta namie, dar normalu, ar ribos jau peržengiamos.
Centrų specialistai žmones konsultuoja, suteikia informaciją, emocinę paramą, o prireikus nukreipia ir psichologo ar teisininko konsultacijoms. Informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejus specializuotos kompleksinės pagalbos centrai gauna iš policijos, vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, bet taip pat pagalbos galima kreiptis asmeniškai.
Pradžioje viskas atrodo gražiai
Kauno apskrities moterų krizių centro projektų vadovė Renata Muščinskė pasakojo: „Nors policijai dažniausiai pranešama apie fizinį smurtą, jis artimoje aplinkoje neprasideda staiga. Paprastai viskas prasideda nuo psichologinio smurto – galbūt iš pradžių žmogus su savo sutuoktiniu ar partneriu pradeda bendrauti mažiau pagarbiai, paskui ima jį įžeidinėti, žeminti, o galiausiai ir pakelia ranką.“
Ekonominis smurtas taip pat gali prasidėti nepastebimai: galbūt vyras maloniai pasako, kad moteriai nėra ko dirbti, tegul ji sau rūpinasi vaikais ir namais, juk jis uždirba pakankamai – tačiau po kelių metų jau aiškina, kad ji nieko nesugeba ir yra niekam tikusi, o be jo tiesiog prapultų.
R. Muščinskė atkreipė dėmesį, kad ekonominis smurtas gresia ir dirbantiesiems – pasitaiko šeimų, kur vienas iš sutuoktinių pareiškia, kad jis kontroliuos šeimos biudžetą, nes taip bus patogiau viską planuoti, paskui paima partnerio banko kortelę ir šis kaskart turi prašyti jo pinigų saviems ir vaikų poreikiams, o po to dar ir pristatyti išlaidas įrodančius čekius.
Ypač retai žmonės prabyla apie artimoje aplinkoje patiriamą seksualinį smurtą: juk apie tai kalbėti gėda, nepatogu, auka gali sulaukti pastabų, kad pati to prisiprašė, ir ypač sunku įrodyti, kad tai, kas vyko poros miegamajame, buvo smurtas.
„Tikrai ne be pagrindo prieš kelis metus buvo įsiplieskusios diskusijos, kad seksui šeimoje reikalingas sutikimas... Būna ir taip, kad moterį konsultuojame apie patirtą psichologinį ir fizinį smurtą, apie kurį ji pranešė policijai, bet tik ilgiau pabendravusi su specialistu ji prasitaria, kad būta ir seksualinio smurto“, – prasitarė R. Muščinskė.
Tiesa, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, turimi omenyje ne tik sutuoktiniai ar kartu gyvenantys partneriai, bet ir kitais ryšiais susiję žmonės. R. Muščinskė pasakojo, kad labai skaudu būna girdėti ir vyresnio amžiaus žmonių pasakojamas istorijas, kai į namus po skyrybų grįžta sūnus (o gal jis niekada ir nebuvo palikęs tėvų namų), kuris turi priklausomybę nuo alkoholio, ir jis savo tėvus engia, atima pensijas ar prieš juos kelia ranką. Jie nebegali jaustis ramiai savo pačių namuose, būna ir atvejų, kad sūnui esant namie net bijo nueiti į vonią ar virtuvę.
Tėvai savo vaikus myli, tad jiems ypač skauda širdį išgirdus, kad telieka nuo savo vaiko atsiriboti, griežtai pasakyti, kad jis nepageidaujamas, kviesti policiją ir pan., bet kartais kitokios išeities tiesiog nėra.
Pasitraukti nelengva, bet tikrai įmanoma
Kad ir kokios rūšies smurtas bebūtų, tas žmogus, kuris yra nuolat engiamas, praranda pasitikėjimą savimi – smurtautojas visuomet siekia parodyti savo galią, o auka jaučiasi vis labiau bejėgė.
Vilniuje įsikūrusio specializuotos kompleksinės pagalbos centro „Pagalbos moterims linijos“ vadovė, psichologė Roberta Pauliuščenkaitė aiškino: „Tenka girdėti komentarų: „ir ko ji kenčia, jei su manimi kažkas taip elgtųsi – trenkčiau durimis ir išeičiau.“ Bet realybėje tą padaryti labai sunku, juk yra daug įvairių stabdančių veiksnių: smurtautojo atsako baimė, grasinimai, manipuliacijos, finansinė priklausomybė, gyvenamosios vietos klausimai, artimos palaikančios aplinkos neturėjimas ir t. t. Natūralu, kad susidūrus su tokiais iššūkiais nėra lengva, gali kilti baimės, nerimo, beviltiškumo jausmai. Be to, ilgą laiką patiriant smurtą, senka pasitikėjimas savimi, savo galimybėmis, jėgomis, ko iš esmės smurtaujantis asmuo ir siekia – kad šalia esantis žmogus jaustųsi bejėgis.“
Pašnekovės tikino, kad išeitis visuomet yra, tik reikia išdrįsti ją atrasti. Kai kurioms smurto aukoms tam, kad žengtų pirmąjį žingsnį, pakanka tiesiog pasikonsultuoti su specialistais, kad ir iš specializuotos kompleksinės pagalbos centro, ir išgirsti, kad tai, ką išgyvena namuose, nėra normalu.
„Engiamoji pusė, nors ir mažais žingsneliais, bet turėtų ieškoti galimybių ir resursų situaciją keisti. Galbūt šiuo metu trūksta vidinių resursų, kaip kad pasitikėjimo savimi, drąsos, o jų tikrai galima įgauti konsultacijose su specialistais. Kalbant apie kitus dalykus, kaip būsto, finansų neturėjimas – ir apie juos juk galima diskutuoti, ieškoti galimybių, planuotis. Nėra situacijos be išeities, tik kiekvienu atveju reikia skirtingo laiko tarpo, kad situacija pradėtų keistis. Svarbiausia nepasiduoti ir prisiminti, kad visi mes esame verti gražių, saugių ir pagarba grįstų santykių“, – sakė R. Pauliuščenkaitė.
Ji pridūrė, kad būna žmonių, kurie kenčia 10–15 metų ir daugiau, ir tik tada išdrįsta kažką daryti – bet svarbiausia, kad išdrįsta. Nutinka ir taip, kad pavyksta ne iš karto, būna, kad žmogus grįžta į alinančius santykius atgal, bet visgi po antro ar trečio bandymo smurtinius santykius galiausiai nutraukti pavyksta.
Kartais geriau turėti mažiau
R. Muščinskė papasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai moterys kenčia sutuoktinio, turinčio priklausomybę nuo alkoholio, išpuolius manydamos, kad taip daro dėl vaikų – nenori, kad jie liktų be tėčio. Bet užaugę vaikai išrėžia, kad jie to visiškai nenorėjo – tačiau jie negalėjo niekur pasitraukti, o mama – galėjo. Ir jie ant mamos už tai pyksta, nenori su ja palaikyti ryšių, o tėvą tiesiog laiko ligoniu.
Pašnekovė atsiminė ir įkvepiančią vienos pasiturinčios moters istoriją. Ši nuolat patirdavo vyro žeminimą bei fizinį smurtą, slėpė mėlynes po tamsiais akiniais, o iš šalies atrodė, kad šeima darni – vyras turėjo verslą, jie gyveno prabangiuose namuose. Moteris dirbo sutuoktinio įmonėje, tad jai buvo baisu, kad nutraukus santykius viską reikės pradėti iš naujo. Visgi ji pasiryžo, išsinuomojo kuklų kambarį, susirado paprastą darbą už nedidelę algą.
„Į kitą susitikimą pas mus ji atėjo visa švytinti – sakė, kad dabar mėgaujasi gyvenimu, nes grįžusi namo gali lengvai kvėpuoti ir nejaučia jokios grėsmės. Žodžiu, turėdamas gerokai mažiau gali jaustis geriau“, – pasakojo R.Muščinskė.
Naujovė – apsaugos nuo smurto orderis
Pasak advokatės Vilijos Gražulytės, jei kyla rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Tai naujovė, įsigaliojusi nuo šių metų liepos 1 d.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvertinęs visas aplinkybes. Pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Tai, kad įtariamas smurtautojas sako, jog neturės kur gyventi, šiam sprendimui įtakos neturi. Kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos, policijos pareigūnai asmeniui gali pateikti informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas.
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai nustatomi nusikaltimo požymiai ir pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje bei skiriama bent viena kardomoji priemonė – paprastai analogiška orderio taikomiems apribojimams.
Sunkiau, kai smurtas psichologinis
Advokatė aiškino, kad fizinį smurtą įrodyti lengviau, o su psichologinio, ekonominio ar seksualinio smurto šeimoje įrodymu yra sudėtinga. Beje, advokatei ne kartą teko susidurti ir su atvejais, kai tokie dalykai vyksta pasiturinčių, padėtį visuomenėje užsitarnavusių žmonių šeimose, kurias aplinkiniai laiko sėkmingomis.
Neretai kaltinamieji savo kaltę neigia – dėl to žmonėms teisininkė pataria grėsmingus įvykius fiksuoti vaizdo ar garso įrašais, kurie labai naudingi, jei prireikia įrodinėti savo tiesą teisme.
Dėl patirtų sužalojimų reiktų kreiptis į medikus – policija duoda siuntimą ekspertizei atlikti, kad būtų nustatytas smurto faktas ir sužalojimo laipsnis. Ir reikia nedelsti – jeigu kreipiamasi, tarkim, po trijų parų, jau gali būti sunku įrodyti, kad būtent tas asmuo ir tą dieną sužalojo (nebent, vėlgi, būtų vaizdo ar garso įrašas ar kiti patikimi įrodymai).
Jei šeimoje smurtaujama ne fiziškai, o psichologiškai, jei sutuoktinis grasina, taip pat galima kreiptis į policiją. „Gali būti, kad už grasinimus asmeniui taip pat bus taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tačiau su atvejais, kai dėl psichologinio smurto pradedamas ikiteisminis tyrimas, susiduriame labai retai“, – teigė advokatė.
***
Daugiau informacijos apie smurtą artimoje aplinkoje ir kontaktus, kuriais galima kreiptis pagalbos, jei jaučiate grėsmę, rasite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje atpazinksmurta.lt
