Pasak bendrovės „Rimi Lietuva“ strateginės personalo valdymo partnerės Evelinos Dirmaitės, žmonių su psichosocialine ar intelekto negalia įdarbinimą gali stabdyti informacijos trūkumas, gali būti sudėtinga pasiryžti pokyčiams, manant, kad reikės didelių investicijų ar išskirtinių sąlygų.
„Kartais gali taip būti, tačiau negalios yra labai individualios, visada reikia ieškoti galimybių, juolab, kad žmonių su negalia integracijos į darbo rinką tema darosi vis aktualesnė. Vis daugiau potencialių darbuotojų kreipia dėmesį į įmonėje užtikrinamas lygias galimybes ar socialinę atsakomybę. Visuomenė ima suprasti, kad žmonės su negalia negali būti atskirti, jie, kaip ir kiekvienas mūsų, gali dirbti ir kurti savo gyvenimą, taip prisidėdami prie visų mūsų gerovės“, – sako E. Dirmaitė.
Žmonės su negalia ir dirba, ir atlieka praktiką
Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu įmonėje iš viso dirba apie 130 darbuotojų su negalia, didžioji dalis jų – su fizine negalia, apie 10 žmonių – su intelekto ar psichosocialine negalia. Tiesa, tokių darbuotojų įmonėje gali būti ir daugiau, tiesiog ne visada intelekto ar psichosocialinė negalia yra pastebima ir ne visi žmonės nori apie tai atvirauti.
„Turime keletą sėkmingai dirbančių darbuotojų su autizmo spektro sutrikimais. Šių sutrikimų turintiems žmonėms gali būti sudėtinga prisileisti kitus, todėl jiems skiriame tokias funkcijas, kur tai daryti tenka minimaliai. Jie įdarbinami kaip pardavėjai ir, priklausomai nuo prekybos centro formato, yra atsakingi už tam tikrus darbus, pavyzdžiui, prekių kainų tikrinimą, keitimą, akcijų galiojimą ir panašiai. Esame ir sukūrę darbo vietą žmogui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, priskirdami funkcijas pagal gebėjimus bei norus, ir jam puikiai sekasi“, – kalba ji.
Įdarbindama žmones su negalia įmonė bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis, pavyzdžiui, Valakupių reabilitacijos centru, socialine įdarbinimo agentūra „SOPA“, kurios specialistai įmonės darbuotojams padeda pasiruošti įdarbinimui, o įdarbinamam žmogui – prisitaikyti prie naujos aplinkos, pirmas dienas praleisdami kartu su darbuotoju jo darbo vietoje.
„Žmonės su negalia, kurie mokosi virėjų ar konditerių profesijų, pas mus yra atlikę praktiką, kad įgytų darbo pas realų darbdavį patirties ir galėtų dirbti tokioje aplinkoje. Turėjome praktikantų su Dauno sindromu, kurie sėkmingai atliko įvairius darbus pagrindinėje virtuvėje, esame keletą praktikantų ir įdarbinę“, – teigia personalo specialistė.
Svarbus komandos palaikymas
Pasak E. Dirmaitės, įdarbinant žmones su negalia svarbus palaikantis kolektyvo požiūris. Gali būti, kad darbuotojai nežino, kaip bendrauti su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiu žmogumi, dėl to gali jaustis nejaukiai. Tad su prekybos centrų ar padalinių vadovais, kaip pagrindiniais komandas formuojančiais žmonėmis, yra kalbamasi apie tai, kodėl turime būti atviri visiems, kodėl negalima apsiriboti labai siaurais potencialių darbuotojų savybių rėmais.
„Kolektyvas tikrai palankiai priima kolegas su negaliomis. Daugelis žmogiškai supranta, kad visi nori susirasti darbą, būti komandos dalimi, kad turime savo poelgiais kurti tokią visuomenę, kurioje kiekvienas iš mūsų, atsidūręs panašioje situacijoje, jaustųsi priimtas. Taip pat kasmet gegužę švenčiame įvairovės mėnesį, kuomet su darbuotojais daug kalbame apie įvairovę, organizuojame jiems įvairius seminarus, mokymus. Tai irgi prisideda, jog mūsų darbuotojai suprastų, kokią naudą kiekvienas sau ir organizacijai gauname būdami atviri įvairiems žmonėms“, – tikina ji.
Įvairesnis kolektyvas lemia platesnį nuomonių, pasiūlymų, idėjų spektrą, kuris yra naudingas įmonei kuriant ar tobulinant procesus, gerinant pardavimus ar klientų aptarnavimą, darbo aplinką. Be to, dažnai darbdaviai akcentuoja, jog jiems rūpi kiekvienas darbuotojas, jų gerovė, tad, E. Dirmaitės manymu, kuo įvairesnių žmonių, tarp jų – ir su negalia, įdarbinimas yra realus tokių teiginių įrodymas, patvirtinantis, kad tokios kalbos nėra tuščios. Kartu tai padeda įmonei pritraukti naujų darbuotojų.
Visuomenės apklausa, inicijuota Centrinės projektų valdymo agentūros, parodė, kad beveik kas antras šalies gyventojas (45 proc.) nemato priežasčių, kodėl nenorėtų dirbti su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiu žmogumi.
Nebijoti žengti pirmo žingsnio
Įmonėms ir organizacijoms, dar tik svarstančioms apie žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įdarbinimą, E. Dirmaitė pirmiausia pataria tiesiog pabandyti.
„Kaip ir minėjau, negalios situacijų yra visokių, todėl įmonės galėtų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, pasvarstyti, kokiems darbams atlikti galėtų įdarbinti žmogų su negalia. Pavyzdžiui, žmogus su fizine judėjimo negalia gali puikiai dirbti bet kokį protinį darbą pagal savo išsilavinimą, vienintelis aspektas – kad jis galėtų patekti į biurą, tačiau ir tai galima išspręsti nuotoliniu darbu. O žmonės su autizmo spektro sutrikimais yra labai konkretūs, detalūs, kruopštūs, tad jiems galima pasiūlyti tokių savybių reikalaujantį darbą“, – sako pašnekovė.
Jei nedrąsu žengti pirmą žingsnį, rekomenduojama kreiptis į organizacijas, kurios dirba su žmonių su negalia integracija į darbo rinką, arba įmones, jau turinčias tokių patirčių, ir pasikonsultuoti. E. Dirmaitė sako, kad yra tikrai daug organizacijų, kurios yra atviros dalintis patirtimi, „Rimi Lietuva“ taip pat sulaukia prašymų pasidalinti gerosiomis praktikomis ir tą daro.
Taip pat svarbu iš anksto kalbėtis su būsimu darbuotojo su negalia vadovu, kolegomis, o priėmus naują darbuotoją pirmomis jo darbo dienomis padėti jam prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos.
„Įdarbinus žmogų su negalia reikia kalbėtis su juo, išsiaiškinti, kaip pritaikyta darbo aplinka, ar nieko netrūksta, ar yra kažkas, kas padėtų lengviau atlikti darbą. Tokie pokalbiai ne tik padės pagerinti sąlygas šiam darbuotojui, bet ir pasiruošti naujų priėmimui. Kasmet organizuojame gerovės tyrimus, turime karštąją liniją, kur darbuotojai gali išsakyti savo nuomonę įvairiais klausimais, o netrukus inicijuosime ir pokalbius su darbuotojais su negalia. Kartais mes galime nežinoti, ko tokiems darbuotojams trūksta ar kas trukdo, tačiau situaciją gali būti labai paprasta pakeisti, svarbu tik apie tai pasikalbėti“, – teigia E. Dirmaitė.
