Mokslinių eksperimentų metu nustatytas ir ryšys tarp išsakytos padėkos, mažesnio streso, geresnės emocinės būsenos ir net stipresnės fizinės sveikatos. Kaip dėkoti dažniau?
Dėkojimo nauda įrodyta moksliškai
Siekdami įrodyti mokslinį ryšį tarp laimės jausmo ir dėkojimo, amerikiečių psichologai Robertas A. Emmons ir Maiklas E. McCullough atliko tyrimą, kurio metu dalyvius suskirstė į tris grupes ir paprašė jų kiekvieną savaitę parašyti po kelis sakinius tam tikromis temomis.
„Vienos grupės dalyviai rašė apie savaitės epizodus, už kuriuos jie jautėsi dėkingi, kitos grupės – apie kasdienius dirgiklius ir dalykus, kurie jiems nepatiko. Trečioji – kontrolinė grupė – tiesiog aprašė savo savaitę, neakcentuodami nei vieno, nei kito. Po dešimties savaičių tie, kurie kasdien rašė apie dėkingumą, jautėsi kur kas geriau ir optimistiškiau nei kiti eksperimento dalyviai“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitės“ generalinis direktorius.
Panašų tyrimą atliko ir kitas amerikiečių mokslininkas, psichologas Martinas E. P. Selingman. Jis dalyvių prašė parašyti ir asmeniškai įteikti dėkingumo laišką žmogui, kuriam niekada nebuvo tinkamai padėkoję už parodytą gerumą.
„Rezultatai atskleidė, kad tyrimo dalyvių laimės rodikliai padidėjo iškart ir aukštesni nei įprastai išliko visą mėnesį. Tai įrodo, kad net viena padėka gali palikti ilgalaikį gerą efektą mūsų savijautai“, – pažymi G. Butėnas.
Lietuviai aplinkiniams dėkoja per retai
Nepaisant didelės dėkojimo naudos emociniam gerbūviui, tyrimai atskleidžia, kad aplinkiniams dėkojame per retai. Žmonės pasinaudoja tik 1 iš 20 galimybių pasakyti „ačiū“, rodo tarptautinės mokslininkų grupės atliktas dėkingumo išraiškų tyrimas.
Mokslininkai stebėjo daugiau nei tūkstantį bendruomeniškoje aplinkoje įvykusių pokalbių, analizuodami, kaip dažnai dviem žmonėms bendraujant tarpusavyje ir prašant vienas kito pagalbos yra sakomi dėkingumą išreiškiantys žodžiai. Nors anglų kalboje dažniau nei bet kurioje kitoje buvo vartojamos dėkingumo frazės, jos vis tiek užfiksuotos mažiau nei 15 proc. visų pokalbių. „Tyrimo autoriai padarė išvadą, jog tą lemia ne prastos žmonių manieros, o tiesiog tai, kad tarpusavio pagalba yra priimama kaip savaime suprantamas dalykas. Kitaip tariant – padėkoti dažnai tiesiog pamirštame“, – pastebi G. Butėnas.
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais situacija Lietuvoje akivaizdžiai gerėja ir nepaisant santūraus mentaliteto žmonės dėkoja dažniau ir jaučiasi geriau. Šią tendenciją patvirtina Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaita“ (World Happiness Report), kurioje Lietuva minima tarp šalių, padariusių didžiausią pažangą laimės link – per šešerius metus Lietuva pakilo iš 52 pozicijos į 20-ąją, aplenkdama kaimynines Latviją ir Estiją.
Kvies lietuvius dėkoti dažniau
Siekdama paskatinti lietuvius dar dažniau dalintis dėkingumu su aplinkiniais, „Bitė Lietuva“ pradeda iniciatyvą „Laimingi, nes dėkingi“. Jos metu žmonės kviečiami dėkoti už gerą aptarnavimą ir patys tapti laimingesni.
„Net simbolinė padėka kitam žmogui gali pagerinti mūsų emocinę ir fizinę savijautą. Dėl to skatiname Lietuvos gyventojus dažniau dėkoti tiems žmonėms, kurie jų gyvenimą vienaip ar kitaip paverčia lengvesniu. O savo klientus kviečiame drąsiau pasakyti ačiū juos gerai aptarnavusiems „Bitė Lietuva“ konsultantams“, – sako G. Butėnas.
