Lrytas.lt kalbinti menininkai teigia, kad kūryba padeda išreikšti emocijas, kurti santykius ne tik su išoriniu pasauliu, bet ir patiems su savimi.
Muzikantė, dainininkė Viktorija Kajokaitė-Klajoklė
Meniškos sielos mergina, nuo vaikystės atradusi save kūryboje, Viktorija Kajokaitė sako, kad jai kūryba yra it ramstis. „Ypač tada, kai atrodo, kad esi kažkuo nusivylęs, tai kūryba paskatina judėti į priekį, išreikšti save, jausmus, ir kaip aš sakau – toksinus išleisti į išorę ir išsklaidyt kažkur į kosmosą, tada pasidaro daug lengviau, šviesiau akyse“, – pasakojo ji.
V.Kajokaitė-Klajoklė užsiminė, kad kūryba jos gyvenime turi itin didelę reikšmę: „Tai tikrai vaistai, gydo vidų, išvalo sielą, ir leidžia plaukti į didesnius vandenis, ieškant kažko dar neatrasto, nepatirto“.
Pasakodama apie kūrybos suteikiamą pilnatvės jausmą, dainininkė minėjo, kad visos jos mėgstamos veiklos suteikia gyvastį ir stimulą egzistencijai. Viktorija sako, kad kūryba „kaip Mėnulis, kaskart kitokiomis fazėmis ateinanti į gyvenimą, ir sujudinanti visus fizinius vandenis mano kūne ir sieloje“.
Aktorė Emilija Latėnaitė
Žinoma aktorė Emilija Latėnaitė akcentavo, kad kūryba yra jos būdas gyventi ir komunikuoti savo pasaulį kitiems. „Kuriu santykius, aplinką, save, savo darbus, šiuo metu kuriu mono spektaklį ir tokiu būdu kuriu savo gyvenimą ir pasaulį, kokio noriu“, – pasakojo pašnekovė.
Paklausta, kaip atrado kūrybą, aktorė minėjo, kad viskas prasidėjo dar vaikystėje: „Aiškiai atsimenu tą saldų, svaigų jausmą, kai kuri personažus žaisdamas, kai piešdamas matai spalvas, virstančias tavo svajonių vietom, ir klausančias draugų akis, kai pasakoji savo čia pat kuriamas istorijas“.
E.Latėnaitė išskyrė, kad būtent kūrybos procesas yra geriausias būdas susitikti su visomis savo dalimis ir patirti visą save. Aktorei dalinimasis savo kūryba yra reikšmingas. „Tai pakvietimas užeiti į svečius į mano vidinį pasaulį ir mano būdas kurti pasaulį, kuriuo tikiu“, – dalinosi pašnekovė.
Poetas, vertėjas Tomas Taškauskas
„Geriausia kūryba, vieno poeto žodžiais, yra tada, kai nėra jokios kūrybos – viskas išgyventa. Todėl man santykis su menu yra labiau meilės istorija, kažkas nesuplanuoto, nesuplanuojamo. Būsena, kuriai turime išmokti atsiverti; patirtis, kai išnyksta ribos ir kuriasi tarytum dvasinė Šengeno erdvė, kurioje vaizduotė ir mūsų vidinis aš gali netrukdomas keliauti“, – taip kūrybą apibūdino poetas.
Pašnekovas juokavo, kad kaip ir būna meilės istorijose – kūrybą jis atrado ankstyvoje vaikystėje, kai visiškai atsitiktinai pradėjo kurti istorijas ir pasakoti anekdotus. Tiesa, eilėraščius T.Taškauskas pradėjo rašyti tik dešimtoje klasėje. Jis dalinosi, kad dabar ypač domisi dvieiliais, sentencijomis.
„Kurti man kaip kvėpuoti. Be meninės raiškos nebūčiau savimi, ir ilgainiui pradėčiau dusti. Menininkui būdingas jautrumas tarytum įrašytas į mano DNR. Tai vienas iš pastolių, ant kurių stovi visas mano gyvenimo pastatas“, – taip apie kūrybos reikšmę pasakojo poetas Tomas, dabar eksperimentuojantis su dainomis. Jis prisipažino, kad jas įrašo irtt pseudonimu.
Nors pastarasis dirba IT srityje, jis sako, kad būtent menas yra jo didžiausia dvasinė pridėtinė vertė. T.Taškauskas dalinosi, kad menas suteikia nuolat atsinaujinantį santykį su savimi, ir pasauliu. „Juk gyvenimas yra tarytum didelė žuvis, kuri mus tai praryja, tai išspjauna ant kranto. Ir laimingi tie, kurie šiomis aplinkybėmis nepraranda gebėjimo stebėtis ir grožėtis“, – apie savo santykį su kūryba pasakojo pašnekovas.
Dailininkė Agnė Mitkutė
Apie savo kaip menininkės gyvenimo kelią dar vaikystėje supratusi Agnė kūrybą apibūdina kaip laisvės suvokimą, mokslą, kaip tą laisvę suvaldyti ar atrasti. Ji taip pat pabrėžė, kad kartu tai yra ir tylus emocijų paleidimas, savotiškas minčių realizavimas.
„Man kūryba yra ramybė, susikaupimas, meditacija, emocijų balansas. Praktika lavinti ranką, mintis, jausti spalvas, žvelgti į viską plačiau“, – dalinosi pašnekovė.
Paklausta apie tai, kas būtų, jeigu nebegalėtų tapyti, A.Mitkutė teigė, kad rastų kitų būdų, kaip užsiimti šia veikla: „Menininkai visada turi planą B, C ir D“. Kai nėra galimybės tapyti, dailininkė dalyvauja projektuose su makiažais – tapo ant veido.
Psichologė: tai leidimas sau laisvai būti
Psichologė ir psichoterapeutė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė akcentavo, kad kūrimas gali būti tam tikra atsipalaidavimo forma, kuri reiškia leidimą sau laisvai būti. Ji taip pat pridėjo, kad pažinimo, saviraiškos jausmas suteikia prasmės: „aš kuriu, ir tai, ką kuriu – yra gražu“.
Tiesa, pašnekovė teigė, kad save reikšti per kūrybą gali nebūtinai profesionalai, tai gali daryti žmogus, norintis pajausti save, pajausti savo vidų, leisti savo kūrybai kilti. Tokiu būdu pajuntamas prasmės, atsipalaidavimo momentas.
„Žmonės nori patirti save, patirti gyvenimą, pojūtį pajausti, kad aš galiu piešti, šokti, aš galiu kažką išbandyti. Duoda tokį vidinį savivertės, gerumo, laisvės jausmą“, – apie kūrybos naudas kalbėjo psichologė.
Ji taip pat pabrėžė, kad kūryba gali būti siejama su žaidimu – jie abu yra atsipalaidavimo dalis. „Mes atsipalaiduojam, leidžiam pažinti save, savo vidų. Daryti ne tai, kas yra racionalu, tiksliai suplanuota, o tai, kas kyla iš mūsų vaizduotės“, – sakė pašnekovė.
