– Juste, kodėl prisijungėte prie „WoW University“ Future heroes kurso veiklos?
– Tikiu, kad moters požiūris į savo svajones ir keliamus tikslus formuojasi ankstyvame amžiuje. Labai reikšmingos yra pamokos, kurias gauname savo šeimoje, ir kaip su mumis vėliau elgiamasi visuomenėje. Pati auginu dukrą, todėl nekilo dvejonių, ar noriu prisidėti prie „WoW University“ Future Heroes kurso, skirto jaunoms merginoms. Be to, socialiai atsakinga veikla man niekada nebuvo svetima. Manau, kad labai svarbu ne tik siekti savo profesinių bei asmeninių tikslų, bet ir dalintis su kitais žmonėmis, kurie ateityje kurs mūsų šalį ir galimai ją atstovaus visame pasaulyje.
– Kokią matote ateities moterį? Kokios kompetencijos, asmeninės savybės jai bus svarbiausios?
– Ateities moterį matau tokią, kuri nenorėtų prarasti savo moteriškumo, brangintų natūraliai gamtos duotas savybes, bet tuo pačiu suvoktų, kad kalbant apie karjeros siekimą, pridėtinės vertės kūrimą visuomenei bei savo svajonių įgyvendinimą ji yra visiškai lygiavertė vyrui. Tai, kad gimėme moterimis, nereiškia, kad turime nustumti asmeninius tikslus į šalį, visiškai pasišvęsti tik kitiems ir pamiršti savo svajones.
Ateities moteris turėtų pasitikėti savimi ir nemanyti, kad ji dėl savo lyties kažkuriose srityse yra silpnesnė, ar mažiau verta nei vyras. Visgi, pastebiu, kad mūsų visuomenėje dar pakankamai gajūs stereotipai, kad moterims galėtų pakakti primityvios savirealizacijos – valgyti ir daugintis. Noriu pabrėžti, kad galima mėgautis moteriškomis savybėmis, realizuoti galimybę būti mama, bet tuo pačiu siekti savo akademinių, profesinių, saviugdos tikslų.
– Vienas iš „WoW University“ tikslų yra būtent skatinti moterų lyderystę. Kodėl tai reikalinga?
– Esame dar jauna nepriklausoma valstybė ir stereotipas, kad moteris turėtų būti tik šeimos žmogus, dar itin paplitęs. Moters savirealizacija ir asmeninių tikslų siekimas dažnam atrodo kaip netikėtas dalykas. Liūdniausia tai, kad šis stereotipas lemia priešpriešą tarp moterų. Vienos dar stebisi, kad moterys nori atrasti balansą tarp moteriškumo, motinystės ir asmeninių siekių bei verslumo. Kitoms toks nusistatymas neleidžia jaustis komfortabiliai ir koncentruotis į norimas sritis.
Moteris, bandanti suspėti viską, kas jai atrodo svarbiausia, iš kitų moterų, kurios taip nedaro, sulaukia nepritarimo, kuris dažnai būna pakankamai užgaulus. Aš pati turiu augantį verslą, esu dviejų vaikų mama ir žmona, labai retai išgirstu palaikymo žodžių ar komplimentų, dažniau priekaištų, bandymų įkąsti, pažeminti.
Manau, kad tai lemia komentuojančių moterų nuoskaudos, kad pačios kažko nesiryžta daryti. Neigiami komentarai aukštesnių tikslų siekiančioms moterims tampa papildomu barjeru – reikia aiškintis, kad myli ir vaikus, ne tik verslą. Aplinkinių nuomonė nesustabdo noro suderinti karjerą su šeima, bet apsunkina šio tikslo siekimą. Palaikymas yra labai svarbus kaip ir tolerancija kiekvieno pasirinkimui – nesvarbu kokiu keliu moteris nuspręstų eiti.
Džiugu, kad jau antrus metus Šveicarijos Filantropijos Fondo „The Ella Fund“, Britų Tarybos ir „WoW University“ inicijuojamas merginų lyderystės ir verslumo projektas „Future Heroes“ apima įvairius įgūdžių ugdymo užsiėmimus ir verslo idėjos arba socialinės iniciatyvos plėtojimą komandose, siekiant paskatinti jaunas merginas susipažinti su savo galimybėmis, atrasti stipriąsias puses, nebijoti pasidalyti naujomis idėjomis, inicijuoti bei ryžtingai priimti sprendimus.
– Ar savo artimoje aplinkoje visada turėjote palaikymą, padrąsinimą siekti savo tikslų versle?
– Iš pakankamai artimos aplinkos esu gavusi man skaudžių komentarų, kurie sudėtingiausiu metu tikrai nepadėjo. Bet, kaip minėjau, ir nesustabdė, todėl nelabai suprantu, kokie komentuojančiųjų tikslai. Galbūt apsunkinti procesą, sukelti neigiamų emocijų?
Juk kiekvienas sąmoningas žmogus jam skirtą komentarą permąsto, o jei žaidžiama jautriausiomis temomis – santykiais, motinyste – būna skaudu. Manau, kad reikėtų plačiau kalbėti apie tai, kad moterys, kurios daug siekia, negauna palaikymo, o kartais net patiria psichologinį smurtą. Visuomenei, ypač moterims, linkėčiau permąstyti, kokiais komentarais vieni kitus palydime.
– Ar dėl savo tikslų jums reikėjo labai daug keistis, mokytis, tobulėti?
– Labai daug prisidėjo mano tėvai, kurie nuolat kartojo, kad būdama mergaite nesu niekuo prastesnė už berniukus. Nesvarbu, kad tuo metu gajus buvo stereotipas, jog vyras išlaiko šeimą, jie visada skatino siekti išsilavinimo, būti nepriklausoma, turėti asmeninių karjeros tikslų. Kiekvienam žmogui duotas kūnas ir protas ir turi juos išnaudoti, kad gyventum įdomiai, prasmingai.
Šalia tokių patarimų, nuolat gaudavau ir praktinių užduočių, kurios formavo teisingus įpročius. Paskui pati nuolat daug dirbau su savimi, ne veltui parašiau užrašų knygą „Disciplina“, kurios tikslas planuoti ir sekti tų planų įgyvendinimą; pažiūrėti tiesai į akis ir nebijoti parašyti sau gerą ar blogą pažymį; kalbėtis pačiai su savimi ir nuolat atnaujinti tai, ko labiausiai noriu tuo metu.
Aš esu atsisakiusi frazės „neturiu laiko“, nes ji mane blogai nuteikia. Visada turiu laiko tam, ko tuo metu noriu labiausiai. Pavyzdžiui, šiuo metu man svarbiausia mano šeima (ir šis prioritetas bus amžinas) ir verslas, taigi natūralu, kad mano svajonė įveikti maratoną bus įgyvendinama kiek vėliau, bet aš nesakau, jog neturiu tam laiko – turiu, tik dabar pasiekti šio tikslo noriu mažiau. Nuolatinis kalbėjimasis su savimi, norų peržiūrėjimas bei prioritetų patikrinimas yra tiesiogiai susijęs su asmenybės augimu.
– „Disciplina“ susijusi tik su pareigomis darbe ar namuose, ar joje sutelpa kur kas daugiau?
– Man žodis „disciplina“ nėra apie savęs įspraudimą į labai griežtus rėmus ir nuvarginimą dėl rezultato. Šis žodis yra apie pažadų sau davimą ir jų laikymąsi. O pažadas gali būti ir visa savaitė poilsio. Žinoma, būna ir atvirkščiai – savaitė, kai reikia jungti „specialią pavarą“, mažiau miegoti, daugiau dirbti.
Labai svarbu yra teisingai susidėlioti prioritetus, nes dažnai moterys pamiršta, kad stebuklus kuriame pačios ir jei į discipliną neįtrauksime rūpesčio savimi, viskas baigsis blogai. Galvoti, kad gali balansuoti karjerą ir šeimą be poilsio yra tas pats, kaip tikėtis nuo Vilniaus iki pajūrio nuvažiuoti neįpilant daugiau kuro į automobilio baką.
– Kokį patarimą duotumėte sau, jei galėtumėte sutikti save paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje?
– Tikriausiai pasakyčiau tą pavyzdį apie kelionę į pajūrį (šypteli). Kai esi dar labai jaunas ir energingas, nesusimąstai apie tokus dalykus.
Prisimenu savo tėvus jaunesniame amžiuje, jie dvigubai mažiau sau leisdavo ir ne dėl to, kad negalėjo (jei nėra pinigų sporto klubui, žingsnius galima rinkti tiesiog vaikštant mieste), tiesiog nebuvo požiūrio, kad patys sau esame svarbiausi.
Jei nori būti gera mama – turi būti sveika, jei sieki būti gera verslininke – nuolat būti šviežio proto, todėl labai svarbus miego režimas ir pan. Jauniems žmonėms noriu priminti, kad visi tikslai yra geri ir privalai jų siekti, bet nepamiršti, kad pati svarbiausia priemonė jiems pasiekti esi tu pats.
– Kur patartumėte moterims ieškoti motyvacijos ir palaikymo?
– Vyksta įvairių moteriškų susibūrimų, veikia moterų verslo klubai, yra „WoW Universitety“ ir kitų galimybių pabūti tarp motyvuojančių žmonių. Tai pat labai linkėčiau pabūti tyloje pačioms su savimi. Pasidaryti kavos ar arbatos, atsisėsti ir labai ramiai pabandyti įsiklausyti į save, į savo norus.
Kai klausome tik kitų ir bandome pritapti, nebegirdime savęs, blaškomės, prarandame motyvaciją. Skirkime laiko pasikalbėti su savo vidine moterimi, kuri paprastai būna labai entuziastinga, ir ji pasakys tiek motyvacinių teiginių, kad ilgam užteks.
