Apie visa tai kalbamės su 26-erius metus juoko terapiją praktikuojančia Vivian Sjóðklett iš Farerų salų, kuri šį savaitgalį atvyksta į Lietuvą vesti kūrybinio rašymo stovyklos humoro tema.
– Turbūt kiekvienas esame girdėję posakį, jog juokas ilgina gyvenimą, ar tai tiesa?
– Nuo pat senųjų kultūrų juokas buvo naudojamas kaip vienas iš gydymo metodų. Juoko terapija buvo gydomos įvairios ligos, gripas ir depresija. Pati savo asmeniniame gyvenime juoko pratimus naudoju norėdama numalšinti net ir paprasčiausią galvos skausmą. Smegenys juoko metu išskiria dopaminą, kuris ramina, mažina stresą ir nerimą, o gaminamas endorfinas, kitaip dar vadinamas laimės hormonu, sukelia jaudulį, todėl jaučiamės laimingesni. Taigi, juokas – mūsų pačių gaminamas natūralus narkotikas ir vaistas. Juokdamiesi išties galime prailginti savo gyvenimą, tačiau iš tokio vaisto negalima pasipelnyti, tad galbūt būtent dėl to apie juoką turime suformuotą ne vieną keistą stereotipą ar aplinkos įdiegtą nuostatą.
– Turite omenyje, kad juokas daugelį amžių buvo tarsi tildomas ir jį vis dar gaubia šioks toks tabu?
– Taip. Be to, yra įvairių tipų, juoko formų. Pavyzdžiui jau nuo pat mokyklos esame mokomi, jog juoktis per pamokas negalima ir tai yra nemandagu. Jei taip nutinka, mokytojas iškart priima tai kaip asmeninį įžeidimą, o juk dažnai tai nervinis juokas – mūsų sustingę kūno raumenys ir smegenys nuo informacijos pertekliaus trokšta kvėpuoti, jiems trūksta oro, o juoko metu išleidžiama visa perteklinė energija tam, jog atsirastų vietos naujai. Draudimas juokauti taip pat rodo norą kontroliuoti, ką nuo istorijos pradžios iki šios dienos siekia ne viena galios struktūra – valdžia, medicina, religija ir t.t. Kontroliuodami jie siekia, kad save suvoktume kaip aukas, tačiau tai netiesa – mes esame laisvi žmonės.
– O kaip juokas veikia kiekvieno mūsų kasdienybę?
– Kai juokiamės mes atsiveriame vieni kitiems, tad tam, kad atsipalaiduotume nereikia išgerti taurės vyno. Juoko, priešingai nei vyno, neįmanoma padauginti, o taip pat ir nėra rizikos, jog šiame procese pamesime save, kaip tik – visi mūsų vidiniai kodai ir visuomenės nustatytos bendravimo taisyklės susilpnėja ir tarpusavio santykiuose išlaisvina tai, kas esame iš tiesų. Tokiu būdu vienas kitą galime pažinti geriau ir tikriau bei įgauti didesnį pasitikėjimą savimi. Su juoko pagalba galime drąsiau jaustis nepažįstamų žmonių rate, kalbėti viešai, nuvyti savo vidinius kritikus bei tiesiog bent trumpam atsikratyti kasdienybėje patiriamą stresą.
– O kaip humoras ir juokas padeda kūrėjams bei rašytojams?
– Juokas padeda pagauti įkvėpimą. Juokiantis mes atsiveriame, išsiplečia mūsų mąstysena, ji tarsi susprogsta, o iš to atsiradęs chaosas savyje talpina visas įmanomas idėjas. Kuomet pasirenki paleisti kontrolę ir būti dabartiame momente – nebesi įsitempęs, išnyksta rašymo blokas bei baimė suklysti. Esi ramus chaose, o tai – būsena, kurios siekia kiekvienas kūrėjas.
– Kartais juoktis gali būti sunku. Kuomet pasaulyje vyksta tiek daug negandų ir skausmo, kokį vaidmenį įgauna juokas?
– Turime išnaudoti mūsų kiekvieno dovaną juoktis net ir sunkiausiais laikais, galbūt netgi dar labiau. Kai jaučiame nuolatinį stresą, kai šalyje sklando negandos, kai viskas atrodo beviltiška. Juokiantis išliekame žmonėmis, išlaikome savo žmogiškumą. Kai leidi sau iš širdies juoktis – skleidi meilę ne tik sau, bet ir kitiems, ko tokiais atvejais labai trūksta – dalintis meile ir pozityvia energija kartu. Juokas juk neša viltį.
Vivian Lietuvoje vieši ne pirmą kartą. 2021 m. ji stovykloje ragino susilieti su savo seksualumu bei pažinti savo kūną. Jautrias temas atrakinanti IŠ TYLOS stovykla, vyksianti balandžio 29 d. – gegužės 1 d., šįmet kartu su Vivian Sjóðklett ir komedijų „Tinder Dates“ ir „Žalgirės“ autore Gabriele Labanauskaite nagrinės humoro temą.
