Svarbiausia – kalbėtis
Finansų įstaigas ir psichoterapeutus vienijančių dalykų yra daugiau nei atrodo. Pavyzdžiui, kreipiantis į finansų įstaigą ar į psichoterapeutą kone pagrindinė taisyklė – būti atviram.
„Visiems klientams rekomenduojame išsakyti savo lūkesčius bei poreikius, ir, kas svarbiausia, nenutylėti apie turimus finansinius įsipareigojimus bei problemas, jei tokių esama. Tik įvertinus visą kliento finansinį portretą galima pasiūlyti geriausią finansavimo sprendimą“, – paaiškino RATO kredito unijos vadovas Vladislovas Jančis.
Pasitaiko atvejų, kuomet žmonės mėgina nuslėpti svarbią informaciją. Atliekant kliento finansinių galimybių vertinimą, nutylėtos problemos įprastai išaiškėja, tačiau finansų specialistas jau galėjo susidaryti, galbūtų, klaidingą nuomonę, kad žmogus nesąžiningas ar norėjo kažką nuslėpti.
Paskola – ne tik džiaugsmas
Paskola būstui – įsipareigojimas keliolikai metų, taigi, tikrai gali paveikti emocinę būseną. Nuslūgus euforijai dėl gautos būsto paskolos ir įkurtuvių naujuose namuose, žmonės, brangstant pragyvenimui, didėjant išlaidoms prekėms ir paslaugoms, gali pradėti jausti stresą ar nerimą.
Tokiu atveju nusiraminti gali padėti atviras pokalbis su finansų konsultantais – jie pasiruošę padėti spręsti įvairias gyvenimiškas ir finansines situacijas bei laikinai iškilusias problemas.
Paskolų mokėjimų grafikų pakeitimas, ilgesnis paskolos grąžinimo terminas, laikinas paskolos įmokos nemokėjimas – siūlomas ne vienas sprendimas, padedantis laikinai subalansuoti finansinius srautus. Žinoma, ne visi klientai tariasi, vėliau nustemba, kad tikrai būtų elgęsi kitaip, jei tik apie tokią galimybę būtų žinoję.
RATO kredito unijos vadovas patvirtina: finansų įstaigos, priešingai nei vis dar manoma, nėra suinteresuotos perimti gyvenamąjį būstą. RATO verslo modelis visiškai kitoks, todėl kredito unijos specialistai noriai ieško problemų sprendimo būdų, o klientai, ištikus bėdai, čia visuomet laukiami.
Skaičiuoti – ne bet kaip
Tam, kad streso būtų mažiau, padeda ir atsakingas skolinimasis, t. y. realiai įsivertinus būsimas pajamas, prognozuojant nenumatytas išlaidas, augant palūkanoms, būsto remontui ir pan.
Lietuvoje skolinimasis fiziniams asmenims yra griežtai reglamentuotas: visų paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. kliento pajamų – taip klientai mokomi skolintis atsakingai. Tokia suma užtikrina, kad žmonės neprisiimtų per didelių finansinių įsipareigojimų, realiai vertintų savo galimybes.
Žinoma, į šią sumą neįskaičiuojamos paskolos, gautos ne iš finansų įstaigų, bet, pavyzdžiui, iš draugų ir šeimos narių, todėl, kiekvieną kartą skolinantis papildomai, vis svarbiau įvertinti realias savo išlaidas skoloms grąžinti.
Dar vienas patarimas – pabandyti kelis mėnesius atidėti pinigų paskolų įmokai ir stebėti, kaip sekasi išgyventi iš likusių lėšų.
V. Jančis pabrėžia: paskolų bijoti tikrai nereikia, dauguma nėra pasiruošę taupyti 25 metus, kad nusipirktų būstą – juolab pinigai per tiek metų gali nuvertėti, o nekilnojamasis turtas pabrangti.
„Klientams visuomet patariame diversifikuoti savo finansus: ne tik skolintis, bet ir taupyti, taip pat tinkamai sudėlioti savo prioritetus – ar svarbiau 10 kv. m didesnis būstas, ar, pavyzdžiui, kasmetės šeimos atostogos“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Kartais klientai, išmokėję paskolą, grįžta ir sako, kad nors nebemoka paskolos įmokų – pinigų nepadaugėjo, todėl skolinasi antrąsyk – planuotiems didesniems pirkiniams arba NT pirkti.
Finansų specialistai nuolat pabrėžia: tinkamo ar netinkamo laiko skolintis nėra, tačiau sprendimui įtakos turi žmogaus amžius, finansinė padėtis, gyvenimo būdas ir asmeninis rizikos toleravimo laipsnis.
Kartais brandaus amžiaus žmonės ima paskolą gyvenimo kokybei pagerinti, o jauni žmonės apsigalvoja ir atsisako planų skolintis būstui – galiausiai nusprendžia neprisirišti prie gyvenamosios vietos ir neprisiimti finansinių įsipareigojimų.
Padeda suprasti savo veiksmus
Psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria: žmonės gali kreiptis į psichoterapeutus dėl finansinių problemų, ir tą daro.
Finansiniai įsipareigojimai, ypač ilgalaikiai, dažnam kelia stresą, kai kuriuos aplanko netikrumo jausmas: žmonės ima nerimauti, ar pakaks pinigų finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Kai kurie išgyvena, ar sugebės ir toliau gyventi kaip buvo įpratę, apmokėti netikėtas išlaidas ar planuoti išėjimą į pensiją.
Finansinis stresas gali sukelti netgi nerimą ir depresiją bei neigiamai paveikti asmens fizinę ir emocinę gerovę, neretai sukelti santykių problemų ir neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Tokiais atvejais finansų patarėjo ir psichologo pagalbos ieškojimas gali padėti suvaldyti stresą, netikrumo jausmą, o kartu su specialistais kuriamos strategijos padėti pagerinti savo finansinę gerovę.
Psichoterapeutas gali padėti žmogui išsiaiškinti savo požiūrį ir įsitikinimus apie pinigus, taip pat nustatyti bet kokius pagrindinius emocinius ar psichologinius veiksnius, kurie gali turėti įtakos jo finansiniams sprendimams.
Galiausiai, pagelbėti suprasti ryšį tarp minčių, jausmų ir elgesio, susijusio su pinigais, kartu, bendradarbiaujant, kurti strategijas, kaip valdyti šias emocijas ir priimti labiau pagrįstus finansinius sprendimus.
Kalbėti apie problemas – ne gėda
Kai kuriose kultūrose ir bendruomenėse finansinių problemų aptarimas vis dar gali būti laikomas tabu. Žmonės gali jausti gėdą dėl savo finansinės padėties, užsisklęsti, nesidalyti savo problemomis su kitais. Yra manančiųjų, jog finansinių problemų aptarimas yra silpnumo ar asmeninės atsakomybės stokos ženklas.
E. Siudikas mano priešingai: „Finansinių problemų gali kilti bet kuriam asmeniui, nepaisant jo pajamų lygio ar išsilavinimo. Pagalbos ieškojimas ir kalbėjimas apie finansines problemas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
Gali būti naudinga susirasti patikimą draugą ar šeimos narį, su kuriuo būtų galima pasikalbėti apie finansines problemas, taip pat neatidėlioti pokalbio su finansų patarėju ar psichoterapeutu. Ieškant pagalbos laiku galima išvengti finansinių problemų paaštrėjimo ir rasti reikalingus sprendimus.“
