Svarbu – gebėti mokytis
Net ir turint daug patirties, tas pats darbas kitoje šalyje gali atrodyti visiškai kitoks nei Lietuvoje. Kaip teigia devynerius metus Švedijoje fasadų apdailą ir apšiltinimą vykdančioje bendrovėje „Kovenda“ dirbantis projektų vadovas Mindaugas Radvilavičius, tai nereiškia, kad teks mokytis iš naujo, tačiau pagilinti savo žinias tikrai reikės.
„Nors atėjęs dirbti ir pasitikėjau savo jėgomis – supratau, kad dar turiu, ko mokytis. Lygiai taip pat būna ir kitiems. Štai vykdant pirmąjį projektą, teko padėti net 15 metų mūrininko patirtį turinčiam kolegai perprasti Švedijos mūro ypatumus, nes čia prisigalvojama daugybė įvairių raštų, kurių Lietuvoje pasitaiko rečiau“, – sako M. Radvilavičius.
Žinoma, vėl pradėti mokytis kartais gali būti sudėtinga, ypač dėl to, kad neseniai žmogui jau teko įveikti vieną esminį iššūkį – pakeisti ne tik darbą, bet ir gyvenamąją vietą bei aplinką. Kaip teigia „Mokymo ir ugdymo centro“ vadovė, efektyvumo ir komandinės elgsenos trenerė Liana Mogišaitė, tokiais atvejais reikėtų išlaikyti stabilumą ir rutiną.
„Pradėjus dirbti užsienyje, tarsi sugriūna mūsų įprasta dienos rutina. Atsiranda tuštumos jausmas, kurį bandoma užpildyti darbu arba veiklomis, kurios ilgainiui mažina mūsų energiją ir darbingumą. Padėti sau pačiam galima per pirmuosius 3 mėnesius sukuriant naują rutiną, kuri yra mūsų ramybės ir energijos pagrindas“, – pasakoja L. Mogišaitė.
Anot jos, žmogus turėtų pasistengti elgtis taip, kaip elgdavosi būdamas namuose – keltis ir važiuoti į darbą panašiu laiku, užsiimti tais pačiais hobiais, bendrauti su draugais, kad ir nuotoliniu būdu.
Komandiškumą skatina lygybė
Ne paslaptis, kad skandinaviška kultūra stipriai skiriasi nuo lietuviškos, todėl ir prie to daugeliui užtrunka laiko prisitaikyti. Kaip teigia M. Radvilavičius, kai kuriems gali būti keista, kad į darbą Švedijoje einama su šypsena, kad niekas akylai tavęs neprižiūri ir, kad čia nevyrauja hierarchija.
„Švedijoje visus sulygina atlyginimai, dėl to ir komandiškumas jaučiasi visai kitoks. Pavyzdžiui, biure susitinka trys žmonės: aš, valytoja bei užsakovas – ir visi uždirba panašiai. Visi vienodai bendrauja, sveikinasi, pasikalba. Pats įmonės direktorius prieina prie statybininkų ir paklausia, kaip jiems sekasi“, – pasakoja „Kovenda“ projektų vadovas.
Jis atskleidžia ir kokios tradicijos padeda suartinti komandą. Pavyzdžiui, kartu jie vyksta į įvairias išvykas, turi tradiciją kartu rytais mankštintis ar darbo dieną pradėti nuo „fikos“ – ryte kartu su komanda gerti kavą ir kalbėtis ne apie darbą, bet apie bet ką kitą.
Tokie užsiėmimai neabejotinai suartina komandą, leidžia kolegoms pažinti vienas kitą ir pasijusti grupės dalimi. Tai naudinga ne tik tolimesniam darbui ir sklandžiam žmogaus įsiliejimui į naują kultūrą, bet stiprina ir pasitikėjimą savimi.
„Galima būtų išvesti formulę: jei pažįstu kolegą, natūralu, kad juo ir pasitikiu. Dėl to tikėtina, kad mes sprendimus įvairioms situacijoms rasime greičiau ir paprasčiau. Be to, kai pažįsti kolegas – jautiesi saugus, o tai atskleidžia ir kiekvieno komandos nario vis didesnį potencialą“, – sako komandinės elgsenos trenerė.
Prisitaikyti reikia ne tik žmogui, bet ir įmonei
Gyvenimo aplinkybės keičiasi nuolat – ne tik gyvenant užsienyje, bet ir gimtojoje šalyje, todėl tampa labai svarbu gebėti prisitaikyti ir atrasti būdus kaip suderinti gyvenimą ir darbą. Tačiau čia svarbios yra ne tik darbuotojo pastangos, bet taip pat ir įmonės požiūris į darbuotoją bei gebėjimas jį išlaikyti, padėti.
M. Radvilavičius dalinasi, kad jo karjeros istorijoje toks pokytis įvyko, sulaukus šeimos pagausėjimo, kartu su įmone buvo ieškoma geriausio ir visiems patogaus sprendimo. Anot jo, taip elgtis turėtų visos įmonės, nes įvertinti situaciją ir atrasti kompromisą įmanoma visada.
„Dirbti 20 dienų Švedijoje ir 10 dienų būti Lietuvoje nebegalėjau. Tačiau be jokių didelių sunkumų nusprendėme, kad ten vyksiu kas antrą savaitę. Dabar situacija vėl yra pasikeitusi, į Švediją vyksta mano kolegos, o aš labai sėkmingai su visais bendrauju ir dirbu būdamas Lietuvoje“, – pasakoja M. Radvilavičius.
Pagelbėti savo darbuotojams įmonės turėtų ir tada, kai jiems kyla abejonių. Pavyzdžiui, ar pavyks, pakaks žinių, drąsos ir jėgų atlikti tai, kas paskirta. Tokios mintys ne tik mažina motyvaciją ir pasitikėjimą savimi, bet dėl to gali nukentėti ir darbuotojo našumas, o tai naudos nesuteikia nė vienai pusei.
„Daugelis susiduria su gebėjimo mokytis iššūkiu – kai šį iššūkį įveikiame, tampa lengviau įveikti ir kitus. Svarbiausia, atrasti asmeninę sistemą, kurios pavyktų laikytis. Pavyzdžiui, dirbant užsienyje vienas iš pirmųjų laiptelių – kalba. Sakome, kol neišmoksiu tobulai, tol nekalbėsiu. O gal mano sistema gali būti, kad kiekvieną dieną išmokstu po 1–5 naujus žodžius? Jau po savaitės žodyne turėsime nemažai žodžių ir galėsime susikalbėti paprastais sakiniais“, – teigia L. Mogišaitė.
