Jaunimas emocine sveikata rūpinasi ne mažiau, nei fizine – tokią tendenciją pastebi psichologai. „Jei vyresnioji karta mokykloje girdėjo, kaip svarbu stiprinti kūną, jaunajai kartai akcentuojama ir mentalinės sveikatos stiprinimo svarba“, – pabrėžia K. Gurskienė. Anot jos, vyresnės kartos atstovai, kurie augo sovietinėje Lietuvoje, dažnai gniauždavo jausmus savyje ir nedrįsdavo jų išreikšti, nes tai nebuvo priimtina.
Pasak K. Gurskienės, užgniaužti jausmai kažkada vis tiek pasireiškia ir nebūtinai tada, kai yra suplanuota ir nebūtinai nukreipta į tuos, kuriems turėtų būti adresuoti. Specialistė pastebi, kad jaunesnioji karta gilinasi į jausmus, bando juos pažinti, tinkamai reikšti ir eiti sąmoningumo, ne vien griežtų taisyklių keliu.
Jaunoji karta labiau atsisuka į save ir bando gyventi ne tik, kaip reikia, bet ir paklausiant savęs, o kaip nori. „Išsiaiškinus, kad nelabai daug turiu empatijos, lengviau ją išsiugdyti, nei visą gyvenimą apsimesti, kad ją turiu, tik nenoriu ir nenaudoju, nes jausti nori visi, tik ne visi supranta, kad gali sau tai leisti“, – pabrėžia psichinės sveikatos specialistė.
Tiesa, savo emocinei sveikatai jaunimas skiria dėmesio ne tik tada, kai kažkas negerai, bet ir prevenciškai – nuolatinė psichinė higiena jiems suprantama ne mažiau, nei fizinė. „Kaip svarbu valytis dantis ar tvarkytis namus, lygiai taip yra svarbu palaikyti švarą ir tvarką savo galvoje. Ši karta auga su aiškesne žinia, kad žmogaus kūnas, protas ir emocijos sudaro vientisą sistemą, kurioje kiekviena iš dalių turi teisę sirgti, negaluoti ar pavargti tinkamai funkcionuoti“, – sako K. Gurskienė.
Jaunesni – jautresni?
Galima pastebėti, kad jaunesni žmonės dažnai yra emocionalūs, nevengia rodyti savo emocijų, o vyresnės kartos atstovai dažnai yra santūresni, labiau susivaldantys. Pasak psichologės, jaunesnės kartos atstovai leidžia sau rodyti jautrumą, tačiau tai nereiškia, kad jie jautresni. „Vyresnės kartos vyrui buvo uždėtas tvirto, mažai jaučiančio, netuščiažodžiaujančio vyro vaidmuo, tačiau tai nereiškia, kad nuėję už klojimo kampo jie nenubraukdavo ašaros ar, kad vyresniame amžiuje tas užslopintas jautrumas neprasimušdavo per perdėtą emocionalumą“, – pabrėžia specialistė.
Jei emocijos kaupiamos savyje ir neišreiškiamos, pasak K. Gurskienės, tai gali sutrikdyti psichines funkcijas arba įvykti psichologinis sprogimas, kurio metu nukenčia visi. „Tokiais atvejais organizmas pradeda sirgti ir nebefunkcionuoti. Reakcijas į emocijas visi turime gana panašias, tačiau jaunoji karta jas reikšti ir valdyti geba geriau“, – pastebi psichologė.
Psichologė atkreipia dėmesį, kad laisva Lietuva asocijuojasi su žodžiu laisvė, apimančiu ir minčių laisvę, ir galimybę reikšti jausmus. „Senąjį pasakymą: „Mažiau verk, daugiau dirbk“ keičia pasakymas: „Jei tau liūdna, liūdėk“, o gėdinimus ir skatinimus: „Neverk, būk vyras“ keičia pamokančios istorijos apie vyrus, kurie niekada neverkė ir... prigulė dėl infarkto“, – prisimena psichinės sveikatos specialistė.
Perdegimas – jaunos kartos problema?
Psichologės teigimu, perdegimas yra emocinis, protinis ir fizinis išsekimas, sukeltas pernelyg didelio streso darbinėje srityje. Nors atrodytų žmogui labai patinka jo darbas ir dar visai neseniai su dideliu užsidegimu neskaičiavo valandų, patyręs perdegimą jis kardinaliai pasikeičia ir nebenori nieko. Iš motyvuoto žmogaus tampa apatišku, iš kupino idėjų tampa negebančiu jų generuoti, iš entuziastingo – melancholišku.
Tiesa, dažnai nutinka ir taip, kad susirgus protui, ima sirgti ir kūnas. „Perdegimo sindromą jaučiantys žmonės dažnai negaluoja, jų imunitetas tampa nebeatsparus ligoms ir nebepajėgus kovoti, jis irgi išsenka. Kitaip tariant, perdegimas įspėja, kad nesugebėjus atrasti laiko poilsiui, teks skirti jo ligai“, – akcentuoja psichinės sveikatos specialistė.
Kartais sudėtingas laikotarpis darbe yra laikinas, tačiau jo metu svarbu tinkamai pasiruošti, būti dėmesingam savo savijautai, jį lengviau padėtų ištverti didesnis fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba, o prireikus tinkami maisto papildai. „Harmonizan shots“ atstovai ragina maisto papildų sudėtyje ieškoti mėlynžiedės taškuonės, padedančios palaikyti normalią psichinę sveikatą, pažinimo funkciją, nervų sistemos veiklą ir tonizuojančios smegenis, taip pat prisiminti gerai žinomus vaistinius valerijonus, ramunėles ir pipirmėtes, rausvąsias rodioles.
Svarbu pabrėžti, kad reabilituotis po perdegimo yra sudėtinga ir tai gali užimti daug laiko. „Jeigu stipriai pavargus, paprastai, mums užtenka dienos ar kelių poilsio, patyrusiems perdegimą gali tekti kovoti su tuo kelis mėnesius ir dažnai prireikia pasitelkti psichoterapinį ir medikamentinį gydymą“, – teigia K. Gurskienė.
Psichologė pastebi, kad anksčiau daugiau žmonių dirbo fizinį darbą, dėl to ženkliai daugiau judėdavo, būdavo fiziškai aktyvesni, o jų darbai sutapdavo su dienos ritmu. Tad, nusileidus saulei jau ir laukų niekas neardavo, nei prie gyvulių neprisėsdavo, o šiuolaikinis žmogus dažniausiai dirba protinį darbą, o tam, atrodo, saulė ar paros kaita didelės įtakos nedaro. Darbas prie kompiuterio nepriklauso nuo oro, lauko temperatūros, tad, dažnai saulės šviesą atstoja stalinė lempa, o kartais kompiuteris galvoje beveik be pertraukų, todėl lengva pamiršti saiką ir neskirti pakankamai dėmesio darbo ir poilsio režimui.
