Pasekmes turi įvairiausios elgesio rūšys – nuo perdėto kišimosi į vaiko gyvenimą iki mažylio apleidimo.
Pasak psichologo Carlo Pickhardto, maži vaikai imituoja tėvus, bet paaugliai ir suaugusieji gali keistis patys, jei atpažįsta neigiamą įtaką, kurią tėvai jiems padarė vaikystėje.
Žemiau – septynios tėvų elgesio rūšys, kurios gali turėti neigiamą įtaką tolimesniame vaiko gyvenime.
1. Smurtaujantys tėvai
Pasak 2013-aisiais Kalifornijos universiteto atlikto tyrimo, fizinis tėvų smurtas vaikystėje gali pakenkti sveikatai jau suaugus.
Mokslininkai apklausė 756 žmones ir rado sąryšį tarp streso vaikystėje ir didesnės sveikatos problemų – aukšto chlolesterolio kiekio kraujyje, aukšto kraujo spaudimo ir diabeto – tikimybės
„Mūsų tyrimas rodo, kaip ankstyvos vaikystės patirtis yra susijusi su didesniu biologiniu pavojumi susidurti su beveik visų organizmo sistemų problemomis,“- teigė Teresa Seeman, tyrimo autorė.
2. Nuo narkotikų ar alkoholio priklausomi tėvai
Gyvenimas namuose su alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujančiais tėvais gali priversti vaikus prisiimti globėjišką vaidmenį.
Šie vaikai gali prarasti savo vaikystę tam, kad pasirūpintų savo tėvais. Kai jie užauga, jiems gali būti sunku linksmintis ar atsipalaiduoti.
3. Depresija sergantys tėvai
Jei vaikas mato, kad jo tėvai yra nelaimingi, jis stengiasi juos pralinksminti. Šie vaikai gali užaugti įpratę elgtis pagal tėvų norus – nors jie ne visada to nori patys.
Depresija sirgusių tėvų vaikai suaugę ir toliau stengiasi patenkinti kitus žmones, o ne priima savo jausmus.
„Vaikas nori, kad tėvai jaustųsi geriau – tam, kad jie būtų aktyvesni ir iš tikrųjų atliktų savo tėvišką vaidmenį, – sakė Markas Borgas, psichologas iš Niujorko. – Viskas baigiasi tuo, kad užaugęs vaikas negali priimti to, ką jam gali pasiūlyti kiti žmonės. Rūpinimasis kitų savijauta neleidžia jiems atsiverti.“
4. Į vaiko gyvenimą pernelyg įsitraukę tėvai
Šie tėvai prisiima itin aktyvų vaidmenį vaiko gyvenime ir neleidžia jam leisti laiko vienam.
Tokių tėvų vaikai turi didesnę tikimybę susirgti depresija ar patirti nerimą. Šią teoriją patvirtina 2011-aisiais atliktas tyrimas, kuris analizavo vaikystės įtaką psichologinei sveikatai suaugus. Jo metu buvo apklausti 317 studentų.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad šio tipo tėvų vaikai užauga mažiau pasitikintys savimi ir mažiau atviri naujoms idėjoms.
5. Pernelyg kontroliuojantys tėvai
2012-aisiais buvo apklausta 339 grupės tėvų ir jų paauglių vaikų.
Mokslininkai pastebėjo, kad griežta tėvų kontrolė vaikystėje sumažino užaugusio vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, tačiau padidino jų tikėjimą, jog turi ypatingų privilegijų.
Jei tėvai leidžia vaikui išreikšti savo nuomonę ir į tai atsižvelgia kurdami taisykles, paaugliai šeimoje jaučiasi geriau.
6. Emociškai smurtaujantys tėvai
Vaikus gąsdina streso kamuojami tėvai, kurie gali bet kada pratrūkti. Tam, kad prisitaikytų prie savo aplinkos, vaikas susikuria gynybinius mechanizmus, apsaugančius nuo baimės ar liūdesio.
Nors ši gynyba apsaugo nuo skausmo vaikystėje, tai suaugus gali neleisti emociškai atsiverti kitiems – ir sukelti problemų auklėjant savo vaikus.
„Ankstyvasis prisitaikymas padėjo vaikystėje, bet tai gali pakenkti suaugus – ypač turint savo vaikų,“ – rašė psichologė Lisa Firestone.
7. Kliūtis iš vaiko gyvenimo šalinantys tėvai
Kliūtis ir sunkumus iš vaiko gyvenimo šalinantys tėvai tikriausiai mano, kad padeda savo atžalai, tačiau tikrasis poveikis yra visiškai kitoks.
Tėvai tai dažniausiai daro naudodamiesi savo turtu ar statusu visuomenėje. Jie paprastai pabrėžia sėkmingo įvaizdžio svarbą.
Pasak Grahamo Davey'o iš Sasekso universiteto, toks elgesys vaiko neparuošia gyvenimui ir gali sukelti nerimo jausmą.
„Paveldimumas nėra svarbus veiksnys, – rašė G.Davey'as. – Yra didelė tikimybė, kad nerimas gali būti socialiai perduodamas šeimoje.“
