„Niūri nuotaika, prasmės stygius, nusivylimas savimi – tai gali būti dažni sausį mus lydintys jausmai. Ne tik kad šventės pasibaigė ir žmonės jaučiasi išsileidę pinigus, pavargę nuo skubėjimo šventiniu laikotarpiu, bet ir netrukus gali pamatyti, jog metų sandūroje išsikeltų tikslų nepavyksta įgyvendinti. Slogi nuotaika labai susijusi su lūkesčiais, kuriuos išsikeliame sau. Jei jie būna per dideli, esame linkę gana greitai savimi nusivilti“, – sako psichologinės pagalbos organizacijos „Krizių įveikimo centras“ savanorė S. Sabaliauskaitė.
Ji siūlo nepamiršti, kad įpročiui suformuoti reikia duoti laiko – dviejų savaičių pasiekti pokyčio nepakanka. Be to, pasak psichologės, slogiai nuotaikai įtakos turi ir besitęsiantis tamsusis periodas.
Svarbu „pasikrauti“
S. Sabaliauskaitė sako, kad pirmiausia reikia pagalvoti, ar turime susiformavę gerą rutiną: ar gerai išsimiegame, ar pakankamai pabūname gryname ore, ar laiku pavalgome ir ar maistas sveikas, ar pakankamai vartojame skysčių, vitaminų, nes žiemą dėl šviežių produktų trūkumo organizmas išsibalansuoja, ar socialinė veikla, bendravimas su artimaisiais yra pakankamas ir kokybiškas.
„Atkreipkite dėmesį, ar turite jus palaikančių žmonių, nes palaikymo jausmas mums yra labai svarbus. Įsivertinkite savo keliamus lūkesčius, ar jie adekvatūs. Taip pat labai svarbu išsiaiškinti savo resursus, kas padeda nusiraminti ir atsistatyti, – kažkam tai bus bėgimas, kažkam rašymas ar pagulėjimas vonioje“, – pataria geštalto psichoterapijos kursantė S. Sabaliauskaitė.
Ji pastebi, kad sausį psichologinės pagalbos besikreipiantys žmonės dažnai skundžiasi, kad nėra jėgų, jiems pasireiškia apatija, perdegimas, prasmės jausmo trūkumas. Taip pat, kaip ir šventiniu laikotarpiu, dažna vienišumo tema. „Mums labai svarbus santykis su kitais, tai natūralu. Mums reikia turėti bent vieną artimą žmogų, kuriam rūpime, kad išvengtume vienatvės jausmo“, – sako „Krizių įveikimo centro“ atstovė.
Kur dingsta prasmė?
S. Sabaliauskaitė sako, kad atsiradęs beprasmiškumo jausmas yra labai susijęs su žmogaus įpročiu daryti tai, ką reikia, o ne ko jis iš tiesų nori. „Mūsų visuomenė vis dar per smarkiai paremta įsitikinimu „reikia“ – reikia baigti mokyklą, įgyti aukštąjį išsilavinimą, tada susirasti darbą, kurti šeimą ir t.t. Bet ties kiekvienu tokiu „reikia“, būtina savęs paklausti – ar to man reikia ar mano mamai, ar kažkokiam socialiniam sluoksniui. Jei reikia man, tada verta pagalvoti – gal ne „reikia“, o „aš noriu“. „Noriu“ ir „reikia“ yra labai skirtingo „svorio“ žodžiai. „Reikia“ yra labai susijęs su pasirinkimo neturėjimu: „man reikia eiti į nemėgstamą darbą“, „reikia dirbti su kolegomis, kurių nemėgstu“, „reikia atlikti užduotis, kurių negaliu pakęsti“ ir pan. O kaip galime jaustis laimingi, jei jaučiamės, kad neturime pasirinkimo, esame tarsi įstrigę?“, – klausia „Krizių įveikimo centro“ specialistė.
Pasak jos, apskritai verta susimąstyti, ar yra ir ar turi būti kažkokia didelė prasmė. „Juk kiekvienoje dienoje galima surasti mažų prasmių, pavyzdžiui, kodėl noriu gaminti vaikams maistą – gal man rūpi, kad jie augtų sveiki, būtų aktyvūs, emociškai gerai jaustųsi. Tikrai verta apgalvoti viską, ką darote, kodėl tai darote, kodėl to norite ar nenorite. Taip pat atkreipčiau dėmesį į atsakomybės klausimą – kiek kiekvienas mes prisiimame atsakomybės už tai, kas vyksta mūsų gyvenimuose. Nes jei prisiimame atsakomybę, tuomet stengsimės kreipti savo gyvenimą taip, kad darytume tokius dalykus, kokių norime, pavyzdžiui, kokius darbus dirbti, kokius klientus turėti, kaip savo vaikus auginti ir t.t.“, – teigia S. Sabaliauskaitė.
Ji pataria taip pat susimąstyti, ar galite pasakyti „ne“ dalykams, kurie jums nepatinka, kas nutiks, jei taip pasakysite, kas slypi po nenorėjimu sakyti „ne“. „Galbūt tai baimė? Pavyzdžiui, kad prarasite darbą, nors ir nemėgstamą, o gal asmeninius santykius, manydami, kad galite nesusirasti kito partnerio. Bet jei iš tiesų prisiimtume atsakomybę už savo gyvenimą, manau, tikrai būtų mažiau slogių nuotaikų, perdegimo ir kitų susijusių bėdų“, – įsitikinusi centro savanorė.
