Šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja greitas gyvenimo tempas – žmonės skuba, koncentruojasi į darbus ar užduotis, todėl dažnai pamiršta asmeninį tobulėjimą ir retai atsigręžia į savo poreikius. Anot psichologės, prieš formuojant naujametinius tikslus iš pradžių reikėtų įsiklausyti į save. Tik tą padarius galima kelti tikslus, kurie būtų unikalūs, tinkami pačiam bei realistiški. Didžiausia daroma klaida – keliami tokie tikslai, kurių siekia aplinkiniai žmonės. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, ar išsikeltas tikslas yra tikslingas ir apskritai reikalingas.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, koks yra tikrasis, giluminis išsikelto naujamečio pažado tikslas. Svarbu nekelti nerealistiškų ir nepasiekiamų tikslų, kadangi tokiu būdu save iš anksto pasmerkiame savigraužai ir nusivylimui, nes pats tikslas buvo išsikeltas neįgyvendinamas. Nepavykus įgyvendinti pažado, pradedame peikti save, kad esame nemotyvuoti ir dėl to nepavyko. Nors priežastis būna nerealistiškas tikslas“, – teigia V. Navickė.
Psichologė taip pat priduria, kad labai svarbu yra išsiaiškinti, kokia yra giluminė norimo išsikelti tikslo reikšmė, kas už jo iš tiesų slypi. Mat siekiamybė, pasak ekspertės, kartais gali būti toksiška, nepalanki sveikatai, kylanti iš kitų žmonių primesto požiūrio.
„Pavyzdžiui, norime numesti svorio. Toks tikslas savaime nėra nei geras, nei blogas, tačiau svarbu suprasti, kas už jo slypi ir kokiais būdais mes jo sieksime. Tarkime, nusistatote, kad norite per mėnesį numesti 10 kg, tačiau toks būdas yra žalingas tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai. Jei pasirenkate tokį būdą, tikslas tampa toksišku ir greičiausiai nepasiekiamu. Todėl labai svarbu gebėti ne tik išsikelti tinkamus tikslus, bet ir nusistatyti, kaip teisingai jų siekti“, – aiškina specialistė.
Rezultato siekite mažais žingsneliais
V. Navickė sako, kad žmogaus psichika ir kūnas geriau reaguoja į mažesnius pokyčius ir noras per naktį iš pagrindų pakeisti savo gyvenimo būdą yra kone pasmerktas nesėkmei. Ši taisyklė galioja net jei ir pokytis teigiamas. Psichologės teigimu, drastiškas nuokrypis nuo normos, net jei tikimasi gero, vis tiek organizmui sukelia daug streso.
„Bandydami per dieną atlikti didelį perversmą galime sau dar labiau pakenkti. Tai ypatingai pasijaučia, kai žmonės nori pakeisti savo miego įpročius, kai imasi didelių pokyčių per trumpą laiką. Tokiu būdu organizmas yra stresinėje būsenoje ir gali atsirasti dar didesnių miego problemų nei buvo iki tol. Norint pradėti keisti miego režimą svarbu išanalizuoti ir sužinoti kuo daugiau apie save. Galima rašyt dienoraštį, atlikti savirefleksiją ar pasitelkti net ir išmaniąsias technologijas – laikrodžius, apyrankes, kurios padeda stebėti savo miego ypatumus“, – pasakoja psichologė.
Puikiu miego stebėjimo įrankio pavyzdžiu galėtų būti „Samsung Galaxy Watch 5“ išmanusis laikrodis, kuris stebi ir analizuoja miego būsenas – nurodo, kada ilsimasi giliausiai, fiksuoja prabudimus, padeda nustatyti miego tipą. Gauti duomenys gali padėti išanalizuoti, kokius miego įpročius reikėtų keisti ir kokius žingsnelius atlikti, kad organizmas nepatirtų streso.
„Kuo mes geriau pasiruošime ir išanalizuosime save, tuo lengviau bus planuoti pokyčius ir mažus žingsnelius. Svarbus aspektas yra pasiruošimas tad nepulkime iš karto prie įgyvendinimo. Kai žmogus atlieka mažus žingsnelius, kartoja, jie geriau išlieka atmintyje ir formuoja įprotį. Kaip negalime iš pirmos klasės peršokti į dvyliktą, taip negalime iškart imtis didelių pokyčių. Tam reikia pasiruošimo ir keliauti po truputį, pastebėti mažus pasisekimus“, – aiškina V. Navickė.
Apdovanokite save už mažus pasiekimus ir nebauskite už nesėkmes
Pasak pašnekovės, kelionėje link tikslo reikia pasidžiaugti ir mažiausiomis savo pergalėmis. Tai padeda smegenims užfiksuoti pasikeitimą, tobulėjimą, didina sėkmės tikimybę ir motyvuoja toliau iš visų jėgų stengtis įgyvendinti išsikeltą naujametinį tikslą. Ekspertė pataria savo mažais pasiekimais pasidalinti ir su aplinkiniais – taip, pasak jos, pajusite palaikymo antplūdį ir dar labiau padidinsite savo motyvaciją.
„Žmogui svarbus socialinis palaikymas, todėl patariama apie mažus laimėjimus pasidalinti su kitais. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas – kasdien nueiti 10 tūkst. žingsnių, dienos pabaigoje pamatę tuos skaičiukus laikrodyje ar programėlėje galite nufotografuoti ir įkelti nuotrauką į soc. tinklus ar uždaras grupes. Socialinis palaikymas skatina, kad susiformavę maži įpročiai išliktų ir išaugtų į didesnius“, – pasakoja psichologė.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į nesėkmes. Specialistė pabrėžia, kad jokiu būdu savęs nereikėtų bausti ir nusiminti, jei nepavyko pasiekti tikslo. Anot jos, nenusisekimą derėtų priimti kaip žinutę, kad vienoks ar kitos tikslo siekimo būdas tiesiog netinka, ir vertėtų ieškoti alternatyvų.
„Reikėtų apsvarstyti, kodėl įpročiai nesusiformavo, pergalvoti, galbūt pats tikslas yra nerealistiškas ir sunkiai įgyvendinamas. Paieškoti kitų būdų, kaip išsikelti protingesnius tikslus ir juos tinkamai išpildyti. Pavyzdžiui, jei jau penkerius metus bandote mesti rūkyti, tačiau, išbandžius pačius įvairiausius būdus vis tiek nepavyksta pasiekti šio tikslo, reikėtų apsvarstyti, kodėl tai nepasiteisino. Gal, pavyzdžiui, verta paprašyti specialistų pagalbos? Jei save nubausime ir priimsime tai kaip nesėkmę, jokio rezultato nepasieksime“, – tvirtina V. Navickė.
