„Lietuvoje pamažu, bet užtikrintai vyksta deinstitucionalizacija ir kuriama į individualius poreikius nukreipta paslaugų sistema. Didžiulių pasenusių institucijų atsisakymas – pirmasis didelis ir labai svarbus žingsnis.
O toliau tobulindami sistemą, kiekviename žingsnyje pagrindine atspirtimi privalome laikyti žmogaus teises. Turime vadovautis nuostata, kad žmonės su negalia ar turintieji psichikos sveikatos sunkumų gali atsigauti, patirti įtrauktį bendruomenėje ir visuomenėje, gyventi pilnavertį gyvenimą“, – atkreipia dėmesį nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė.
„Norint išties padėti žmonėms su intelekto ar (ir) psichosocialine negalia, reikalinga ne tik pasirūpinti būstu ir išspręsti kitas praktines problemas – negalia iš esmės kyla tuomet, kai ilgalaikių sveikatos sunkumų turintys žmonės susiduria su įvairiomis kliūtimis, egzistuojančiomis visuomenėje.
Visiems žmonėms yra svarbu gyventi lygiai su kitais, ugdytis savarankiškumą, orumą, pasitikėjimą savimi, taip pat atrasti gyvenimo prasmę, kurti santykius ir tarpusavio ryšius, pradėti arba tęsti mokslus, dirbti, užsiimti mėgstama veikla. Kaip tai įgyvendinti praktikoje? Pokyčiai aprėpia daugybę sričių – ne tik sveikatos ir socialinės apsaugos sektorius, bet ir, pavyzdžiui, švietimą – kaip visuomenė turime atsikratyti stigmų ir mitų apie tai, ką gali ir ko negali kiekvienas žmogus“, – pabrėžia „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovė ir tyrėja Ugnė Grigaitė.
Ekspertės kartu su komanda, pasitelkusios Pasaulio sveikatos organizacijos „QualityRights“ priemonių rinkinį, jau penkerius metus vykdo situacijos stebėseną ir teikia rekomendacijas dėl žmogaus teisių padėties gerinimo teikiant socialines ir psichikos sveikatos paslaugas. Pasak specialisčių, pirmiausiai žmonėms su psichosocialine ar (ir) intelekto negalia turi būti užtikrinta galimybė patiems laisvai pasirinkti ir nuspręsti, kur ir su kuo gyventi.
Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvencija įtvirtinta teisę gyventi pilnavertį gyvenimą bendruomenėje lygiai su kitais. Tad asmeninis būstas, gyvenimas namie su asmenine pagalba, individualus atsižvelgimas ir pagalba – svarbus žingsnis į orų savarankišką gyvenimą visuomenėje.
Todėl Lietuvoje šiuo metu plėtojami grupinio gyvenimo namai ir apsaugoti būstai turėtų būti tik tarpinės stotelės link žmonių savarankiško gyvenimo. Šių įstaigų veikla turėtų būti smarkiai nukreipta į kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą, tobulinimą ir individualių ten gyvenančių žmonių poreikių ir lūkesčių atliepimą. Ypatingai svarbu žmogui padėti įsidarbinti, išlaikyti save, mokytis visą gyvenimą, jei tik išreiškiamas toks poreikis.
„Čia svarbu pabrėžti, kad tikslingas lėšų planavimas gali padėti sistemiškai ir procedūriškai užkirsti kelią situacijoms, kai grupinio gyvenimo namai žmonėms tampa ilgalaikiu apgyvendinimu be tolimesnės perspektyvos gyventi nebe įstaigose, labiau savarankiškai“, – atkreipia dėmesį U. Grigaitė.
Didelį vaidmenį kelyje link savarankiško gyvenimo turi savivaldybės – apgyvendinimo, suaugusiųjų švietimo ir įdarbinimo paslaugos turėtų būti prieinamos žmonėms su intelekto ar (ir) psichosocialine negalia. Šiuo metu šiems žmonėms įsidarbinti bendruomenėse yra sudėtinga – trūksta individualių įdarbinimo paslaugų, o bendrosios – sunkiai prieinamos. Savivaldybių lygmeniu taip pat itin svarbu plėtoti naujas paslaugas – tokias, kaip asmeninio asistento pagalba, savitarpio pagalba, pagalba krizių atvejais, laikino atokvėpio paslaugos ne tik įstaigose, bet ir žmonių namuose. „Na, ir, žinoma, koks savarankiškas gyvenimas be visų kitų visiems prieinamų bendruomeninių paslaugų – jos savivaldybėse turėtų būti pritaikomos vadovaujantis universalaus dizaino principais, o tai reiškia, kad turėtų būti prieinamos ir suprantamos taip, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau skirtingų žmonių“, – apibendrina U. Grigaitė.
K. Levickaitė pabrėžia, kad šiame kelyje didelę reikšmę turi ne tik visuomenės, bet ir pačių specialistų sąmoningumas ir mokymasis. Visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijos, psichikos sveikatos raštingumo mokymai padeda formuoti atvirą ir priimančią visuomenę, kurioje visi gali gyventi lygiavertį gyvenimą nepatiriant diskriminacijos. „Galiausiai didžiulę reikšmę turi arčiausiai esančių žmonių – paslaugų teikėjų, kvalifikacija ir kompetencijų tobulinimas.
Vaduojantis iš senos sistemos, mums ypatingai svarbu nuosekliai formuoti žmogaus teisėmis grįstą supratimą tiek apie negalią, tiek apie psichikos sveikatą. Tad darbuotojos ir darbuotojai turėtų ne tik teoriškai išmanyti Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių konvenciją, bet ir dirbti tęstinį darbą mokymų ir supervizijų metu. Tai ne tik stiprintų jų gebėjimus kurti lygiavertį santykį su intelekto ar (ir) psichosocialine negalią turinčiais žmonėmis, bet ir didintų jų pačių motyvaciją bei prasmės darbe pojūtį.“
Pasak K. Levickaitės, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos visuomenė bręsta pokyčiams, kad socialinių ir psichikos sveikatos paslaugų teikėjai vis drąsiau ir atviriau kalba apie žmogaus teises ir jų svarbą savo darbe.
„Psichikos sveikatos ir socialinė sistemos geba kritiškai pažvelgti į teikiamų paslaugų struktūras, siekia įvertinti jas žmogaus teisių ir kokybės požiūriu – kviečia „QualityRights“ iniciatyvą, vertinimą, mokymus ir konsultavimą. Tikimės, kad ateityje teisėmis grįstas požiūris į psichikos sveikatą ar negalią vis labiau įsitvirtins politikoje ir praktikoje, o ekspertinės nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos taps nacionalinių programų dalimi.“
Apie projektą „Pokyčių sparnai“
Dvejus metus trukusio projekto tikslas – prisidėti prie asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichocialinę negalią teisių užtikrinimo regionuose. Tai buvo įgyvendinama vykdant bendruomenių švietimo veiklas 10-yje savivaldybių per psichikos sveikatos raštingumo mokymus, dokumentinio filmo peržiūras ir juos lydinčias viešas diskusijas, mokymus ir gaires žiniasklaidos priemonėms, kaip tinkamai rašyti apie psichikos sveikatą ir negalią.
„Psichikos sveikatos perspektyvų“ ekspertės taip pat atliko žmogaus teisių padėties ir standartų įgyvendinimo vertinimą, teikė rekomendacijas, organizavo personalo mokymus. Projektą finansuoja „Aktyvių piliečių fondas“, kuris yra EEE finansinio mechanizmo dalis.
