Aukščiausiųjų instancijų teismų darbuotojų psichologinė gerovė – pati blogiausia

Šis Lietuvos teisėjų ir teismų darbuotojų psichologinės gerovės tyrimas buvo pristatytas pirmadienį per Teisėjų tarybos posėdį.

„Aukščiausiųjų instancijų teismų darbuotojai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų darbuotojais, yra daug mažiau patenkinti santykiais su teisėjais, teismo darbuotojo profesija, yra daug labiau nepatenkinti darbo krūviu, teismo darbuotojų kiekiu, psichologine savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamo streso lygiu, žiniasklaidos ir žmonių požiūriu į teisėjus ir teismo darbuotojus. Šis rezultatas labai krenta į akis“, – sakė tyrimą pristatęs psichologas, socialinių mokslų daktaras Gintautas Valickas.

Tyrime kaip aukščiausiųjų instancijų įvardyti Lietuvos Aukščiausiasis, Apeliacinis ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai.

Šiame tyrime buvo apklausti ir teisėjai, ir teismų darbuotojai. Į klausimus atsakė 207 teisėjai – daugiau nei 42 proc. visų tyrimo metu dirbusių. Lietuvos teismuose dirba per 700 teisėjų.

Iš tyrime dalyvavusių teisėjų daugiau nei 35 proc. buvo vyrai, 65 proc. – moterys.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad šių teismų teisėjai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų teisėjais, yra daug labiau patenkinti pripažinimu ir įvertinimu darbe, santykiais su kitais teisėjais ir teismo darbuotojais, atliekamu darbu, kvalifikacijos kėlimo bei karjeros galimybėmis, teismo darbuotojų kiekiu, savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamu streso lygiu.

„Man atrodo, tyrimo rezultatai rodo, kad aukščiausiųjų instancijų teismų teisėjai nepatiria didelio streso – vienintelė teisėjų grupė“, – sakė G. Valickas.

Tuo metu teismų darbuotojų, kurie dirbo aukščiausiųjų instancijų teismuose, psichologinė gerovė buvo pati blogiausia, palyginti su kolegomis apylinkių ir apygardų teismuose.

Taip pat jis pridūrė, kad aukščiausios instancijos teismų teisėjai, palyginti su apylinkių ir apygardų teismų teisėjais, yra daug mažiau nepatenkinti darbo krūviu, bet daug labiau nepatenkinti gaunamu atlygiu.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį neatskaičius mokesčių (įskaitant priedą už tarnybos valstybei stažą) sudarė 4,3 tūkst. eurų, teisėjų padėjėjo – 2,9 tūkst. eurų.

„Teisėjai labiausiai buvo patenkinti atliekamu darbu, santykiais su kitais darbuotojais, karjeros galimybėmis, santykiais su kitais teisėjais ir darbuotojais, kvalifikacijos kėlimu ir profesiniu tobulėjimu“, – pastebėjo G. Valickas.

Jie nurodė esantys labiausiai nepatenkinti politikų ir visuomenės požiūriu į teisėjus ir teismus, darbo krūviu, gaunamu atlygiu, teisėjų ir teismų pristatymu žiniasklaidoje.

Pasak G. Valicko, tyrime išsiskyrė teisėjos moterys – jos, palyginti su teisėjais vyrais, yra daug mažiau patenkintos darbo organizavimu ir valdymu bei santykiais su vadovybe, mažiau patenkintos pripažinimu ir įvertinimu darbe, darbo sąlygomis, savijauta, psichologiniu saugumu ir patiriamu streso lygiu.

Taip pat jos, palyginti su vyrais, buvau daug labiau nepatenkintos darbo krūviu, esamu teismo darbuotojų (pavyzdžiui, sekretorių ar padėjėjų) kiekiu, teisėjų ar teismų pristatymu žiniasklaidoje.

41–50 metų teisėjai palyginti su vyresniais ir jaunesniais teisėjais, yra labiausiai nepatenkinti gaunamu atlygiu, jauniausi teisėjai, palyginti su vyresniais, labiausiai nepatenkinti esamu darbuotojų kiekiu, parodė apklausa.

Tyrimas parodė, kad didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje dirbantys teisėjai, palyginti su kitais teisėjais, dirbančiais kituose miestuose, labiausiai nepatenkinti darbo krūviu, gaunamu atlyginimu, politikų ir visuomenės požiūriu į teisėjus ar teismus, jie daug mažiau patenkinti turimomis darbo sąlygomis.

Iki penkerių metų darbo stažą turintys teisėjai yra daug mažiau patenkinti darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis, kvalifikacijos kėlimu ir profesiniu tobulėjimu, taip pat esamu teismo darbuotojų kiekiu.

Tačiau mažiausią darbo stažą turintys teisėjai daug labiau patenkinti teisėjų ir teismų pristatymu žiniasklaidoje.

„Gauti duomenys rodo, kad psichologinė gerovė yra ganėtinai aktuali mūsų šalies teisėjų problema, manyčiau, kad teisėjų psichologinės gerovės didinimui turėtų būti skiriamas didesnis ir nuolatinis dėmesys“, – sakė psichologas G. Valickas, tyrinėjantis sprendimų priėmimo psichologiją, stresą ir jo įveiką.

Jis rekomendavo teikti visuomenei daugiau informacijos apie teigiamus teisėjų poelgius, jų rodomą pagarbą bylos dalyviams, darbuotojų geranoriškumą, o teismų darbuotojai turėtų būti labiau skatinami, mokomi įveikti stresą.

Teismo darbuotojai labiau yra patenkinti atliekamu darbu, santykiais su teisėjais, santykiais su kitais teismo darbuotojais, tačiau labiausiai nepatenkinti gaunamu atlygiu, darbuotojų skatinimu ir darbo krūviu.

Teismo darbuotojos moterys, palyginti su teismo darbuotojais vyrais, yra daug labiau patenkintos santykiais su teisėjais, daug labiau patenkintos atliekamu darbu ir daug labiau nepatenkintos taikomu teismo darbuotojų skatinimu.

Iki 30-ties metų teismo darbuotojai, palyginti su vyresniais, yra daug mažiau patenkinti darbo organizavimu ir valdymu, santykiais su teismo vadovybe, pripažinimu ir įvertinimu darbe, darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis, kvalifikacijos kėlimu, savijauta ir psichologiniu saugumu ir patiriamu streso lygiu.

„Jauniausi, kurie ateina į teismus, jų nepasitenkinimas yra pats didžiausias“, – pastebi G. Valickas.

Apylinkės teismuose dirbo per 60 proc. apklaustų teisėjų, apygardos teismuose – 30 proc., o Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – apie 10 proc. apklaustų teisėjų.

Psichologinės gerovės tyrime taip pat dalyvavo 791 teismo darbuotojas – daugiau 29 proc. visų šalies teismų darbuotojų. 10 proc. vyrų ir 89 proc. moterų. Apylinkės teismuose dirbo daugiau kaip 57 proc., apygardos teismuose – 32 proc. apklaustųjų, aukščiausios instancijos teismuose – 10 proc. darbuotojų.

Kaip nurodo Nacionalinė teismų administracija, rengiant Lietuvos teismų sistemos ilgalaikę vystymosi viziją, buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, vyko diskusijos su teismų bendruomene ir jų instituciniais partneriais.

„Šiame dokumente apibrėžta, kad Lietuvos teismų misija yra ginti žmogaus teises ir vykdyti teisingumą atvirai, atsakingai, profesionaliai ir sąžiningai, Lietuvos teismų vizija yra patikimas, išmintingas, efektyvus ir autoritetingas teismas – stiprios teisinės valstybės garantas“, – nurodoma pranešime.

Teismų administracijos teigimu, vystymosi vizijoje identifikuotos veiklos kryptys apima: teismų savarankiškumo ir autoriteto stiprinimą, teismų veiklos procesų ir teikiamų paslaugų kokybės tobulinimą, žmogiškųjų išteklių bei išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimą.