Turėti vaikų – neatsakinga
Šalies gyventojų paklausus, kaip jie ir jos vertina teiginį, kad gydytojas gali nutraukti moters su intelekto negalia nėštumą be jos sutikimo, 48 proc. visiškai / iš dalies su juo sutiko. Apie ketvirtadalis respondentų neturėjo nuomonės.
Kai to paties teiraujamasi apie moteris su psichosocialine negalia, pritariantys ir nepritariantys pasiskirsto labai panašiai. Visiškai / iš dalies sutinka 35 proc., visiškai / iš dalies nesutinka – 36 proc. respondentų.
Kai moterų, apie kurias klausiama, negalia yra susijusi su fiziniais apribojimais, jų teisė į vaikų turėjimą kvestionuojama kur kas rečiau. Su tuo, jog gydytojas savavališkai gali nutraukti moters su judėjimo negalia nėštumą, visiškai / iš dalies sutiko 13 proc. apklausos dalyvių, kai moteris yra kurčia arba neprigirdinti – 11 proc., akloji ar silpnaregė – 15 proc. gyventojų. Trečdalis apklaustųjų šiuo klausimu apskritai neturi aiškios nuomonės, rašoma pranešime.
Lietuvos gyventojams (-oms) taip pat buvo užduotas klausimas, ar moterys su intelekto negalia elgiasi neatsakingai pasirinkdamos susilaukti vaikų. 7 iš 10 respondentų atsakė visiškai / iš dalies sutinką.
To paties pasiteiravus apie moteris su psichosocialine negalia, visiškai / iš dalies sutiko daugiau nei pusė apklaustųjų. Nepalankiai vertinamas ir moterų su judėjimo ar regos negalia pasirinkimas. Jų ketinimą susilaukti vaikų neatsakingu laiko trečdalis apklaustųjų.
Anot visuomenės, mažiausiai susilaukdamos vaikų neatsakingai elgiasi kurčios arba neprigirdinčios moterys. Visiškai / iš dalies neatsakingu elgesiu tokį pasirinkimą laikytų 23 proc. žmonių.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad moterys su negalia vargiai matomos kaip potencialios mamos: „Faktas, kad didelė visuomenės dalis, vertindama galimą moterų su negalia motinystę, neturi nuomonės, rodo, jog jų galimybė susilaukti vaikų galbūt net nėra apmąstoma. Atrodo, kad motinystė laikoma kažkuo, ko „normalu“ tikėtis tik moterims be negalios.“
Nenorėtų marčios su negalia
Paklausus, ar normalu, jei vyras gėdijasi pasirodyti viešumoje su partnere / žmona su negalia, visuomenė linksta tokio teiginio nepalaikyti. Kad normalu gėdytis moters su intelekto negalia, visiškai / iš dalies sutinka 29 proc., visiškai / iš dalies nesutinka 46 proc. asmenų. Paklausus apie moteris su psichosocialine negalia, tokį partnerio ar sutuoktinio gėdijimąsi normaliu laikytų apie penktadalis apklaustųjų, pusei jų toks elgesys neatrodytų normalus.
„Mažiausiai pateisinama vyrų gėda viešumoje pasirodyti su kurčia ar neprigirdinčia partnere ar žmona. Tik 1 iš 10 apklaustųjų visiškai / iš dalies sutinka, kad normalu viešumoje gėdytis partnerės ar žmonos su klausos negalia“, – rašoma pranešime.
Visgi, tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų neprieštarautų, kad jų sūnus vestų moterį su negalia. Beveik pusė apklaustųjų visiškai ar iš dalies nenorėtų turėti marčios su judėjimo negalia, trečdalis neturi apie tai nuomonės.
Su teiginiu, „neprieštaraučiau, kad mano sūnus tuoktųsi su moterimi, kuri turi intelekto (proto) negalią“ visiškai ar iš dalies sutiko vos 12 proc. respondentų. Turėti marčią su psichosocialine negalia (visiškai ar iš dalies) neprieštarautų 13 proc. šalies gyventojų.
Sūnaus vedyboms su kurčia ar neprigirdinčia moterimi (visiškai ar iš dalies) neprieštarautų 27 proc., su akląją ar silpnarege – 21 proc. apklaustųjų, pažymima pranešime.
Apibendrindama tyrimą B. Sabatauskaitė pastebi, kad visuomenė tarsi pripažįsta moterų su negalia teisę į garbę ir orumą, tačiau nemato jų kaip galinčių savarankiškai kurti šeiminį gyvenimą.
„Tokią tendenciją iš dalies gali paaiškinti tai, kad žmonės su negalia nėra matomi viešajame gyvenime. 36 proc. Lietuvos gyventojų nepažįsta asmenų su negalia. Pažvelgus į jaunimą, statistika dar liūdnesnė. 60 proc. moksleivių ir studentų nepažįsta nė vieno žmogaus su negalia. Kol nebus didesnės įtraukties švietimo, darbo srityse bei viešojoje erdvėje, tol išliks rizika, kad moterys ir vyrai su negalia bus stumiami į viešosios erdvės paraštes“, – sako lygių galimybių kontrolierė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2022 metų rugsėjo 15–24 dienomis. Ją atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 m. amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.
