Žmonės visada ko nors laukia, tad ir švenčių laukimas neišvengiamas. Ar šįmet socialiniuose tinkluose išvysime žiemos vakarėlių, rengiamų verslo įmonėse, nuotraukų?
Tikėtina, kad situacija bus pasikeitusi į gerąją pusę, nes net ir didžiausios negandos negali atimti šventinio džiaugsmo ir bendravimo. Tai pastebi ir renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ kūrybos vadovas Jogaila Morkūnas (49 m.), patikinęs, kad geidžiamiausios tokių vakarėlių datos – gruodžio 15–17 dienomis, likus savaitei iki Kūčių ir Kalėdų.
– Darbe viena laukiamiausių švenčių visada būdavo kalėdiniai vakarėliai, bet koronaviruso pandemija pastaraisiais metais privertė jų atsisakyti. Ar šįmet tokių švenčių verslo įmonėms rengimas jau įsibėgėjo? – paklausiau J.Morkūno.
– Situacija yra dviprasmiška, nes priklauso nuo to, ar kolektyvas grįžo į darbo vietas, ar dirba nuotoliniu būdu. Todėl vieniems vakarėlio reikia, kitiems tai gal ir neaktualu.
Bet kai darbuotojai dirba iš namų, norėtų susitikti ar susipažinti su naujais kolegomis, nes per porą pandemijos metų bendradarbiai vieni kitus matė kompiuterio ekrane ir galimai nebuvo susitikę.
Todėl tokios įmonės planuoja rengti kalėdinius vakarėlius.
Tie darbuotojai, kurie sugrįžo į biurus, labai pasiilgę vakarėlių, nori susitikti su bendradarbiais ir jie pasiruošę prispausti darbdavius dėl šventinių renginių būtinybės kuriant sveiką klimatą kolektyve.
– Kokie dažniausi tokių vakarėlių scenarijai?
– Ankstesnių scenarijų, tokių kaip „žvaigždžių duetai“, „demonai ir kunigai“, kaubojų vakarėliai, jau nepasitaiko. Vertybinė ir kokybės skalė yra svarbiau nei persirengimai, karnavalai.
Šiuo metu akivaizdu, kad žmonės išsiilgę bendrauti, pabūti kartu, linksmintis, šokti. Mums, organizatoriams, nereikia verstis per galvą galvojant vakaro temą.
Dabar reikia tik sustyguoti, kad renginys praeitų sklandžiai, būtų kiek kitoks, geresnis, kokybiškesnis negu iki visų negandų. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendradarbiui, kolegai, draugui.
Kur vyks vakarėlis, priklauso nuo įmonės galimybių. Esame ne vieną biurą perdarę per naktį – rytą į darbą atėję žmonės išvydo, kad nėra stalo, o jų darbo vietoje sukurta scenografija.
Kiti nori pabėgti iš savo biuro, rasti kitą vietą šventei. Šiuo metu yra industrinių laisvų ir net keistų erdvių, tinkančių vakarėliams. Keistos švenčių vietos – betono fabrikai, požeminiai garažai. Lietuva nėra nuostabi klimatinė zona per Kalėdas, kad šventes galėtume švęsti po atviru dangumi. Bet šiais laikais yra termopalapinės, apšildytos šventimo erdvės.
– Ar vakarėliai rengiami dažniau iki Kalėdų, ar tarp Kalėdų ir Naujųjų metų? Kokia datų pasirinkimo priežastis?
– Priklauso nuo įmonės specifikos. Jeigu tai pardavimų įmonė, kalėdiniai vakarėliai joje rengiami po Naujųjų, kai atslūgsta darbymetis. Kitos įmonės tarp Kalėdų ir Naujųjų išeina atostogų, todėl tarpušvenčiu darbuotojai dėl renginio nesusirinks. Trečia įmonių grupė renginius partneriams, klientams, darbuotojams daro gerokai anksčiau prieš Kalėdas.
Vienos taisyklės, kada rengti kalėdinį vakarėlį, nėra. Bet šiais metais paklausiausios datos – gruodžio 15, 16, 17 d. Tai populiariausias savaitgalis vakarėliams, paskui daugelis išvyksta švenčių švęsti su šeimomis ar atostogauti į šiltuosius kraštus, slidinėjimo kurortus. Kiekvienais metais paskutinis savaitgalis prieš Kalėdas būna žūtbūtinis, kai turime suruošti ne vieną renginį per dieną.
– Ar paisoma advento tradicijų, kurios ragina kalėdiniu laikotarpiu vengti šurmulio, daugiau dėmesio sutelkiant gerumui ir labdarai skleistis?
– Geriausia labdarą dalyti tyliai, tam kartais net nereikia renginio. O kalbant apie advento epizodą, galiu pasidalyti asmenine patirtimi: pirkau advento kalendorius su saldainiais dviem savo vaikams, jie buvo labai nusiminę, kad galima atplėšti gruodžio 1 dieną. Atleiskite, bet nei adventas, nei kitos religinės šventės nedaro įtakos pasaulietinėms šventėms ir jų tradicijoms.
– Kadangi verslininkai taupo pinigus, ar dėl to mažėja ir kalėdinių švenčių darbuotojams biudžetas? Ar dar madinga darbuotojus pradžiuginti žinomo dainininko koncertu arba pasiūlyti kitą aplinką – restoraną, teatrą?
– Kam taupysime – ar darbuotojų dvasinei sveikatai ir emocinei būsenai, ar elektros energijos išlaidoms? Aišku, nesinorėtų taupyti žmogaus emocinės būsenos sąskaita. Po dvejų metų, kai karantinas iš mūsų pavogė Kalėdas, esame išsiilgę švenčių. Tad tos įmonės, kurios ryžtasi švęsti, švęs su džiaugsmu ir trenksmu.
Sėkmingos įmonės skaičiuoja lėšas, bet ne tiek, kad žiūrėtų į besisukantį elektros skaitiklį ir sakytų, kad šitas lemputes reikia išjungti, bandome taupyti. Šią akimirką žmogus svarbiau. Gyvename vienąkart, gyvenimas net ir negandų laikais tęsiasi, šiandien elektros kainos didesnės, rytoj bus mažesnės. Į tai žiūrima truputį kitaip: gerai dirbantis, laimingas darbuotojas svarbiau negu išaugusios elektros, dujų kainos.
Darbdaviai, jeigu nori uždirbti, turi investuoti į darbuotoją, kad jis būtų laimingas, kūrybingas, produktyviai dirbtų. Šventė yra tos investicijos sudedamoji dalis.
Kalėdinių vakarėlių formatų yra įvairiausių – galima rengti gurmaniškas vakarienes su vyno degustacija, galima šėlti žinomų atlikėjų koncertuose, nes jų gruodį būna daugybė ir bilietai beveik išgraibstyti. Visas šventės formas galima suderinti.
Šiais metais mažiau švenčių, parengtų karnavalo principu: mažiau snieguolių, nykštukų, kaubojų. Daugiau dėmesio skiriama kokybiškam maistui, profesionaliems atlikėjams. Šis scenarijus visiems priimtinesnis, nes nesukelia žmogui papildomų rūpesčių, kur rasti pasakų herojų Elzos ar Anos, Grinčo kostiumų.
Investuojama į kokybę, skelbiant, kad nevalgysime bet ko, nesiklausysime bet kokios muzikos. Per tokias šventes darbuotojai truputį netgi šviečiami.
– Ar išlikusi tradicija darbuotojams teikti Kalėdų dovanas?
– Tai priklauso nuo įmonės tradicijų. Manau, kad didžiausia dovana, išlikusi nuo sovietmečio, darbuotojams būdavo tryliktas atlyginimas. Dabar įprastai gali būti dovanojamos kelionės, seminarai, abonementai į sporto klubus.
Darbdaviui labiau verta investuoti į darbuotoją jam surengiant kalėdinę šventę ar išvyką negu pervesti dar vieną atlyginimą šiais metais. Darbdaviai dovanoja darbuotojams kokybiškus renginius. Todėl darbuotojai yra ir dėkingi, ir laimingi.
– Gal sulaukėte prašymų, kaip šventę surengti minimaliomis sąnaudomis? Ar vakarėlį pavyktų surengti faktiškai be pinigų, tik panaudojant šventės dalyvių sugebėjimus, išradingumą ir gerą nuotaiką?
– Kodėl tas darbuotojas, kuris gražiai dainuoja ar šoka, turi dirbti vakarėlyje, kai renginys skirtas jo poilsiui?
Kodėl išradingas darbuotojas, mokantis dekoruoti erdves, turėtų dirbti, kai kiti švęs?
Stengiamės įmones atkalbėti nuo saviveiklos dėl vienos priežasties – tai nėra profesionalu. Už kiekvieną darbą turi būti sumokėta.
