„Vis drąsiau ir garsiau kalbame apie emocinę sveikatą bei jos svarbą, tačiau pokalbio darbovietėse dar stinga. Matoma tendenciją, jog darbdaviai vis dažniau pradeda rūpintis darbuotojų fizine ir emocine sveikata, tačiau tam dėmesys skiriamas tikrai ne kiekvienoje įmonėje“, – teigia tyrimą užsakiusios globalios personalų sprendimų bendrovės „Manpower“ padalinio Lietuvoje karjeros konsultantė, koučerė Olga Mesceriakova.
Daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) tikina susidūrę su emocinėmis problemomis darbe, rodo naujausias tyrimas. Su šiais sunkumais neteko susidurti tik ketvirtadaliui (25 proc.), 18 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti, ar darbe patiria emocinių sunkumų, likę 4 proc. nurodė neturintys darbinės patirties.
„Stresas – normali mūsų organizmo reakcija į iškylančius iššūkius, problemas, sunkumus. Tačiau gyvename laikais, kuomet nerimas ar net panika gali kilti vien perskaičius žinutę socialinėje erdvėje. Nekontroliuojamų išorinių faktorių bei dėl to patiriamos nuolatinės įtampos poveikis turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Darbe praleidžiame trečdalį laiko – nesvarbu dirbame biure ar iš namų – tad nenuostabu, jog didžioje dalyje darboviečių stresinių ar konfliktinių situacijų išvengti praktiškai neįmanoma“, – teigia O. Mesceriakova.
Tačiau pasak jos, labai svarbu, kaip su jomis susidorojame ir ką darome toliau. O ypač aktualu – kaip mūsų darbdavys mums padeda arba nepadeda susitvarkyti su stresu bei užklupusiais emociniais sunkumais.
„Svarbu pabrėžti, kad darbdavys tikrai nėra tas specialistas, kuris gali ar privalo tai daryti pats. Bet jeigu jo tikslas – tvarus, ilgalaikis, socialiai atsakingas verslas, jis niekada neignoruos darbuotojų poreikių, kurie tiesiogiai susiję su jų išlaikymu, lojalumu, motyvacija, įsitraukimu bei produktyvumu, ir investuos į savo darbuotojų emocinės sveikatos stiprinimo sprendimus“, – įžvalgomis dalinasi O. Mesceriakova.
Tiesioginiai padariniai verslo sėkmei
Nors net 77 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, jog darbdavys turėtų investuoti į darbuotojų emocinės sveikatos stiprinimą, šiuo metu tik penktadalis (20 proc.) tyrime dalyvavusiųjų jaučia, jog darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata. Pasak karjeros konsultantės, tokie rezultatai verčia sunerimti.
„Turime nemažai darbdavių, kurie ne tik nesirūpina savo darbuotojų emocine sveikata, bet ir nemato poreikio tą daryti. Tiesa ta, jog prasta darbuotojų emocinė sveikata yra labai glaudžiai susijusi su verslo rezultatais. Todėl toks darbdavių požiūris ne tik menkina darbuotojų pasitenkinimą darbu, bet ir gali lemti daug neigiamų padarinių verslui“, – teigia O. Mesceriakova.
Pasak jos, pirmiausia, tai įmonei gali kainuoti smukusią, kaip potencialaus darbdavio, reputaciją. Tačiau prasta emocinė darbuotojų sveikata ir problemų ignoravimas gali lemti darbuotojų kaitą ir mažėjantį jų produktyvumą.
„Reikėtų suprasti, kad neskirdami dėmesio savo darbuotojo emocinei savijautai – darbdaviai tiesiogiai rizikuoja savo verslo sėkme. Požiūris į įmonės darbuotojus yra verslo sėkmės pamatas. Juk žmogus – pagrindinis įmonės variklis. Kolektyvas, kurio emocinė sveikata yra subalansuota, gali užtikrinti pelną, patikimo darbdavio įvaizdį ir sėkmingą adaptaciją ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl rūpestis savo darbuotojų emocine sveikata nėra dalykas, kurį smagu ar būtų gerai turėti. Siekiant efektyvių verslo rezultatų, tai tokia pat būtinybė, kaip kompiuteris, telefonas darbui ar kita darbo priemonė“, – sako „Manpower“ bendrovės atstovė.
Įrankiai, padedantys investuoti į darbuotojų emocinę sveikatą
Visgi ekspertė tikina, kad jaučiama tendencija, jog kasmet vis didesnė dalis vadovų rūpinasi savo darbuotojų emocine sveikata.
„Pavyzdžiui, vis daugiau įmonių suteikia galimybę savo darbuotojams lankytis pas psichologą. Kitos apmoko darbuotojus-savanorius, kurie stebi ir padeda kolegoms atpažinti perdegimo ar kitų emocinių problemų simptomus, siūlo kreiptis į specialistą, suteikia draugišką palaikymą. Taip pat labai populiaru apmokėti darbuotojų dalyvavimą mokymuose ar paskaitose įvairiomis su sveika gyvensena susijusiomis temomis. Tačiau įrodyta, jog šių priemonių poveikis yra trumpalaikis“, – sako O. Mesceriakova.
Ji atskleidžia, jog vienas iš geriausių būdų paremti darbuotoją sudėtingoje situacijoje – neabejingas, žmogiškas ir nuoširdus pokalbis.
„Tačiau ne visi darbdaviai ar vadovai turi tam laiko ar reikiamų įgūdžių. Pastebėta, kad stresinėje ar kitoje emocinio disbalanso būsenoje žmogui labiausiai trūksta ne tik palaikymo, bet ir disciplinos. Iš esmės žmogui reikia palaikymo apsispręsti ir veikti. Ir čia į pagalbą pasitelkti galima koučingo technikomis paremtus pokalbius su specialistu“, – patirtimi dalinasi O. Mesceriakova.
Ji teigia, jog šiuo metu taip pat labai populiari ir pasiteisinusi iniciatyva – atsivesti augintinius į biurą. Dažniausiai tai būna šunys, tačiau pasitaiko pavyzdžių, kai darbuotojai į darbą atsineša kates, ar net papūgas, žiurkėnus. Juk augintiniai yra tarsi terapeutai, kurie nuramina ir suteikia teigiamų emocijų.
„Darbe praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Todėl biuro interjeras taip pat yra viena iš dedamųjų, kuri stiprina darbuotojų emocinę būseną. Nemažai įmonių įrengia poilsiui, meditacijai skirtas erdves, kuriose darbuotojas gali pabūti su savimi, atsipalaiduoti. Juk mums daug maloniau būti modernioje, šviesioje bei augalų apsuptoje aplinkoje nei tamsiame bei užguitame biure. Smiginio lenta, krepšinio lankas skamba kaip smulkmenos, tačiau darbuotojui tai gali būti galimybė trumpam atsitraukti nuo dienos darbų bei pailsėti emociškai, – teigia „Manpower“ karjeros ekspertė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Manpower“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų lapkritį. Tyrimo metu apklausti 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
