Daugiau nei pusė besikreipiančių emocinės pagalbos – vyrai: ką daryti, kad pasijaustume geriau?

Daugiau nei pusė skambinančių – vyrai

Remiantis „Vilties linijos“ duomenimis, nuo 2019 metų sulaukiamų skambučių statistika išlieka panaši. Koordinatorė Rita Šatkuvienė pasakoja, kad jei 2020 metais skambučių iš vyrų buvo sulaukta 51 proc., tai šiemet dar nepasibaigus 2022-iesiems, emocinės pagalbos ieškojo 59 proc. vyrų.

„Kasmet skambučių skaičius auga, o tai kalba apie didėjantį psichinės sveikatos pagalbos poreikį. Pernai iš viso į mus kreipėsi 10 438 vyrai, o jau šių metų sausio–spalio mėnesiais skambučių skaičiai siekia 8203. Dažnai skambina vyrai, esantys santykių krizėje, dėl priklausomybės alkoholiui, jaučiantys nepakeliamą vienatvę, turintys psichologinių išgyvenimų, minčių apie savižudybę. Jie su mumis dalinasi nerimu, baimės, bejėgiškumo, liūdesio ir vienišumo jausmais, taip pat susirūpinimu dėl dabartinės gyvenimo situacijos ir ateities“, – pasakoja R. Šatkuvienė.

Nerimą, įtampą, stresą ir nemigą gali patirti ir vyrai, ir moterys, o sunkių akimirkų išgyvenimas tikrai nerodo žmogaus silpnumo, pasakoja „Vilties linijos“ koordinatorė Inesa Bundulienė. Jai antrina ir „Eurovaistinės“ farmacininkas Mindaugas Rutalė, pridurdamas, kad yra būdų, kaip užbėgti už akių emocinės sveikatos suprastėjimui arba po truputį „atsistoti ant kojų“ jai sušlubavus.

„Pajutus stresą ar įtampą mes kartais tarsi užmirštame kvėpuoti. Pajutus šį jausmą skirkite bent porą minučių kvėpavimo pratimams. Patogiai atsisėkite ar atsigulkite – nugarą laikykite tiesią, nekryžiuokite rankų ir kojų. Kvėpuokite pilvu – stebėkite kvėpavimą. Tada skaičiuodami iki penkių įkvėpkite per nosį. Sulaikykite įkvėpimą iki kol vėl suskaičiuosite iki penkių. Tuomet lėtai iškvėpkite orą pro burną arba nosį dar kartą skaičiuojant iki penkių. Vėliau įkvėpkite du kartus normaliu rimtu ir vėl pakartokite visą pratimą. Skirkite tam 5 minutes“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.

„Atraskite jums tinkamiausią atsipalaidavimo techniką. Pavyzdžiui, išbandykite dėmesingą pasivaikščiojimą. Tai išmoko sutelkti dėmesį į kasdienes akimirkas, ramina, gerina bendrą fizinę savijautą. Ramiai kvėpuokite, įsiklausykite į garsus aplinkui, stebėkite spalvas, palieskite struktūras. Kitas būdas – įsižeminimo technika. Tvirtai pėdomis atsiremkite į grindis, sutelkite visą dėmesį į padus. Pabūkite taip apie minutę, kol pajusite žemę po kojomis. Trečias būdas – vizualizacija. Mintimis nusikelkite į ramią, saugią vietą, pasistenkite ją įsivaizduoti kuo gyviau – ką aplink matote, girdite, užuodžiate ar jaučiate“, – pataria I. Bundulienė.

Anot jos, atsipalaidavimo technikos kaip meditacija skatina teigiamas emocijas, stiprina sveikatą, didina laimės jausmą, mažina stresą, nerimą bei nuramina protą. Taip pat ji ragina praktikuoti dėkojimą kitiems, nes dėkingumas turi nepaprastos galios gydyti žaizdas.

„Vitaminai yra vieni pagrindinių ne tik sveikatos ar energijos šaltinių, bet ir gali prisidėti prie psichologinės, emocinės sveikatos palaikymo. Apie kai kurių vitaminų trūkumą gali išduoti netgi pasireiškę tokie simptomai kaip padidėjęs jautrumas, dirglumas, atsiradęs nerimas. Pajutus juos, vertėtų savo mitybą papildyti bent B grupės vitaminais ir magniu. Žinoma, turime suprasti, norint iš tiesų pasijusti gerai, lygiagrečiai turime rūpintis savo emocine sveikata, skiriant laiko poilsiui, meditacijai ar kvėpavimo pratimams skirtai akimirkai“, – pataria vaistininkas.

Atvirumas ir drąsa ieškoti pagalbos – tai itin svarbus žingsnis geros emocinės savijautos link, sutaria „Vilties linijos“ koordinatorė I. Bundulienė.

„Nerimas mažėja palaikant ryšį su saugumo jausmą teikiančiu žmogumi, su kuriuo galima atvirai kalbėtis apie savo jausmus. Nebijokite sudalyvauti savitarpio pagalbos grupėse ar socialiniuose projektuose vyrams kaip „Gentys“. Visuomet anonimiškai pagalbos galite kreiptis ir į „Vilties liniją“, kuri yra saugi erdvė pokalbiams, apie tai kas jums svarbu. Tai kontaktas, kuris priims, palaikys, visada atsilieps ir padės ieškoti tinkamiausio sprendimo iškilusioms problemoms spręsti“, – I. Bundulienė.

Jai antrina ir M. Rutalė, teigdamas, kad kartais pagalba gali būti žmogui prieš pat akis, pavyzdžiui, užsukus į vaistinę. Jis padrąsina nebijoti pagalbos ieškoti vaistinėse, kur vaistininkas gali pakonsultuoti ne tik dėl vitaminų ar maistų papildų, bet ir patarti, kaip valdyti stresą ir miegą, bei, esant priežasčiai, nukreipti į jums reikiamus specialistus.