Perdegimas priklauso nuo dviejų aspektų
Jaunimo linijos vadovės Dianos Bukantaitės–Kutkevičienės teigimu, išsekimas priklauso nuo dviejų svarbiausių aspektų: pirmas – įmonės mikroklimatas, antras – kaip mes patys mokame valdyti situaciją ir brėžti ribas darbo aplinkoje.
„Pirma, į kokią organizacinę kultūrą ir aplinką ateini kiekvieną rytą ir kaip mes jaučiamės. Ar dar neįvykus krizei jau jaučiame stresą vien ateidami, ar ateinam į pakankamai sveiką aplinką, kur su kolegomis, su vadovais galim spręsti tas situacijas <..> Turbūt galima sakyti, kad už stresą iš dalies atsakinga organizacija, bet šitame santykyje tarp darbdavio ir darbuotojo lygiai tiek pat atsakingas ir darbuotojas. Mes turime ir tokių jaunų žmonių, kuriems sakai eik namo, darbas palauks, o tau atsako „ne, aš noriu viską padaryti“, – sakė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ D.Bukantaitė–Kutkevičienė.
Jos teigimu, organizacija atsakinga už aplinką ir kultūrą, kuri sukuriama, kaip ten darbuotojas jaučiasi. Jei jis perdegė, pats tai supranta ir kreipiasi pagalbos į savo darbo vadovą, vadovas privalo reaguoti, nes kitaip gali prarasti darbuotoją. Organizacijoje darbuotojai turėtų būti ir stebimi, jų klausiama kaip jie jaučiasi darbo vietoje, kad nereiktų laukti pervargimo.
Perdegimo priežastys
Pirmojo Lietuvos vienaragio „Vinted“ IT inžinerijos direktorė ir „Tech Kinship“ bendruomenės įkūrėja Aliona Sosunova pasakojo, kad iš pradžių reikia suprasti darbuotojų perdegimo priežastis, o jų gali būti įvairių, tai nėra tik dėl persidirbimo. Dažna to priežastis yra per dideli darbo krūviai. Organizacija sukuria tokį darbo krūvį, nes turi per mažai darbuotojų arba turi per mažai finansų, kad įdarbintų kitus darbuotojus, tuomet žmogus yra priverstas atlikti dviejų žmonių darbą. Antra perdegimo priežastis gali būti toksiška darbo aplinka arba žmogus pavargsta spręsti tas pačias problemas.
„Galima dirbti labai geroje įmonėje, su labai geru vadovu ir racionaliu darbo krūviu, bet jeigu tu ketverius metus iš eilės bandai spręsti tą pačią problemą, tu perdegi, nes pasijunti beviltiškai, kad tau tos problemos išspręsti nepavyksta“, – teigė A.Sosunova.
Taip pat ji ragina nepamiršti ir išorinių problemų. Tai gali būti draugų, artimųjų sveikatos problemos, finansinės situacijos, karas, krizė. A.Sosunova sakė, kad daug kas priklauso ir nuo šalies kultūros.
„Pavyzdžiui, danai, švedai skandinavai vasarą mėnesiui išeina nepertraukiamų atostogų. Daugumoje Europos šalių turi šį požiūrį, kad reikia atostogauti ilgai, skirti laiko šeimai. Aš sakyčiau, kad pas mus iš dalies yra užsilikęs posovietinis noras įrodyti, noras būti geriausiems, noras daug dirbti, uždirbti, kompensuoti vaikams tai, ko galbūt mes negavome iš tėvų“, – sakė moteris.
Sprendimo būdai
Pati įmonė, kur dirba A.Sosunova turi ne tik programėlę, kurioje galima kiekvieną dieną žymėti kaip jautiesi, bet ir psichologus, kurie padeda ištikus problemai.
„Daug investuojam į edukacijas apie emocinę sveikatą, darome paskaitas <…> Nuo pat pradžios „Vinted“ augo tokiu būdu kad didžiausia vertybė buvo žmonės ir tie kas kuria“, – sakė ji.
„Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė pritarė, kad įmonėje turi būti svarbūs ne tik rezultatai, bet ir darbuotojų emocinė sveikata.
„Besikeičiant situacijai mūsų įmonė reaguoja ir patys. Pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai pas mus atsirado psichologo paslaugos, kurių anksčiau nebūdavo, nes patiems susitvarkyti su iššūkiais jau nebuvo taip paprasta“, – dalinosi A.Buitkutė.
Ji taip pat sakė, kad svarbu dirbti ir su savimi, kad suprastum kokia yra tavo perdegimo riba.
„Tik save pažindamas, žinodamas kur yra tavo ribos, kur pervargimo simptomai, tu gali save pagauti ir truputį sugrąžinti ir pasakyti, kad dabar man jau tikrai reikia pailsėti kol netapo dar blogiau. Nes niekas kitas negali pasakyti kada tu pervargsti, kada tau yra per daug“, – pasakojo vadovė.
Laidoje taip pat buvo kalbama apie dar kelis svarbius dalykus – abipusę pagarbą ir pripažinimą. Tokiu būdu, pasak pašnekovių, darbuotojas jausis vertinamas, išklausytas, turės daugiau motyvacijos tobulėti, dalintis, komunikuoti ir dirbti kaip sau, o ne kitam.
„Darbdavys turi prisiminti, kad verslą kuria žmonės, o ne robotai ir žmogiškas požiūris yra prioritetas“, – užbaigė diskusiją A.Sosunova.
