Apie tai, kaip manipuliacijas atpažinti ir iš jų ištrūkti, Žmogaus psichologijos instituto diskusijoje „Manipuliacinis ir piktybinis elgesys santykiuose“ aiškino psichologas-psichoterapeutas Dalius Kurlinkas.
Manipuliuojame visi
Pasak psichologo, dažniausiai tarpasmeninę manipuliaciją (angl. gaslighting) galime pastebėti romantiniuose santykiuose, kiek rečiau draugų ar artimųjų rate.
„Viskas prasideda nuo pasitikėjimo manipuliatoriumi kūrimo, tada seka testavimas su mažomis manipuliacijomis, ir jei manipuliatoriui pavyksta, jis tęsia. Trečias etapas – izoliacija, kai bandoma žmogų atriboti nuo artimų žmonių ir draugų“, – sakė D.Kurlinkas.
Nors manipuliacijų pasitaiko itin dažnai, tačiau ne visada gebame suprasti papuolę į tokius santykius. Diskusijoje psichoterapeutas papasakojo ir apie požymius, kurie parodo, kad greičiausiai patiriate tarpasmeninę manipuliaciją.
„Jūs nuolat jaučiate, kad turite pateisinti savo jausmus, užrašinėti pokalbius ir taip įrodyti, kad jūs prisimenate teisingai.
Dar vienas požymis yra, kai pastebite, kad jums sunku apsispręsti be manipuliatoriaus pritarimo, kyla daug abejonių dėl savo gebėjimų ir sveiko proto. Be to, žmonės, kurie patiria manipuliaciją, yra linkę labai daug atsiprašinėti.“, – aiškino gydytojas.
Manipuliacijos naudojimas labiausiai būdingas žmonėms, kurie turi narcisizmą, antisocialios asmenybės sutrikimą ar tamsiosios tetrados požymių (makiavelizmo, narcisizmo ir psichopatiškumo požymiai, – aut. past.). Šie žmonės nuvertina jūsų emocijas, jūs pradeda jausti kaltę ir gėdą.
Pažeidžiamiausi manipuliacijų žmonės, pasak psichologo, yra tie, kurie turi jautraus asmens asmenybės bruožų, taip pat turintys žemą savivertę. Bendraudamas su tokiais asmenimis, manipuliatorius sudaro įspūdį, kad kito žmogaus jausmus žino geriau už jį patį.
Nors manipuliacija skamba kaip neigiamas elgesys, tačiau D.Kurlinkas sakė, kad manipuliacija ne visada yra naudojama piktiems kėslams ir šią praktiką naudojame kiekvienas iš mūsų.
„Visi žmonės manipuliuoja. Šį veiksmą dažnai atliekame ir instinktyviai siekdami sau naudos. Kartais net patys nepajuntame kai taip darome“, – jam antrino ir daktaras Julius Neverauskas.
Psichologas pridūrė, kad manipuliaciją jie, kaip specialistai, naudoja ir savo darbe. Taip jie paskatina kai kuriuos savo pacientus gydytis.
Svarbu atkreipti dėmesį į save
Pajautus manipuliacijas neretai norisi iš jų ištrūkti, bet gydytojas J.Neverauskas pabrėžė, kad visų pirma reikia sau ir manipuliatoriui įvardinti, kas vyksta, priminti jam, kad savo norus jis gali patenkinti ir kitomis formomis. Antras žingsnis – nustatyti aiškias ribas.
„Turime labai aiškiai nustatyti ribas, ką mes daryti leidžiame ir ko ne. Žinoma, tas ribas reikia ne tik nustatyti bet ir jų laikytis, ypatingai su antisocialios asmenybės sutrikimą turinčiais asmenimis“,– sakė psichoterapeutas.
Gydytojai pabrėžė, kad svarbu keisti ne tik manipuliatorių, bet atkreipti dėmesį ir į save. Diskusijoje buvo patariama, kad patiriant manipuliacijas labai svarbu kelti savo savivertę. Tai galima padaryti einant į psichoterapiją ar lankant įvairius seminarus, kuriuose galėtumėte sustiprinti savo silpnas vietas.
Taip pat, pasak gydytojo J.Neverausko, negalima teisinti manipuliacijos, kad ir kokios jos priežastys bebūtų.
„Žmogus turi suprasti, kad jis turi teisę jaustis taip kaip jis jaučiasi“, – sakė jis.
Vis dėlto, jei žmogus neketina gerbti jūsų ribų, psichologas siūlė apgalvoti, ar apskritai verta tęsti santykius su tokiu žmogumi.
„Netgi mylėdami tą žmogų, mes galime nutraukti santykius su juo dėl savo gerovės“, – jam pritarė ir D.Kurlinkas.
