Retas geba identifikuoti, kad būtent namai lemia blogą psichologinę savijautą
Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, namai įtaką psichologinei sveikatai daro didelę, tik ne visi žmonės tai geba identifikuoti.
„Kaip yra žmonių, kurie sėdi ant nepatogios kėdės, bet to nejaučia, kol neprasideda radikulitas, taip yra ir tokių, kurie gyvena nejaukiuose namuose, juose jaučiasi blogai, bet to nepastebi ir neidentifikuoja tikrųjų priežasčių. Namai savijautą keičia: psichologai yra įrodę, kad net interjero spalvos daro įtaką tam, kaip jaučiamės. Jei jos šiltesnės – labiau atpalaiduoja, jei šaltesnės – mobilizuoja. Mūsų smegenis veikia kontrastai, rėmai, raštai, taip pat – vaizdas, garsas. Pavyzdžiui, dažnai nesusimąstome, kokį vaizdą matome namuose sėdėdami skirtingose vietose: ant sofos, prie valgomojo ar darbo stalo. O visa tai labai svarbu, nes sėdėdami kiekvienoje vietoje galime jaustis skirtingai ir tai yra svarbu mūsų bendrai būsenai“, – teigia psichologė.
Pasak jos, jei namų darbo stalas stovi prie sienos, dirbant į ją žiūrima ir nesuprantama, kodėl matant pilką sieną prieš akis sunkiai dirbasi: „O tai yra labai svarbu. Jei dirbdami žiūrėsime pro langą, būti produktyviam ir atsipalaidavusiam bus gerokai lengviau“.
Paklausta, kaip identifikuoti, kad būtent namai daro neigiamą įtaką tam, kaip jaučiamės, G. Petronienė teigia, kad tai nėra lengva, bet sprendimai egzistuoja: „Dažnas namų įtaką savo jausenai suvokia apsilankę svečiuose: nueina pas draugus, jaučiasi gerai, jaukiai, tuomet grįžę namo bando kažką keisti, perstumdyti baldus, rasti naujų interjero detalių, spalvų. Kartais ir vienas kilimas ar sofos perstūmimas į kitą vietą gali pakeisti namus į gerąją pusę psichologiniu aspektu“, – teigia psichologė. Pasak jos, jei jaučiamės negerai, galima tiesiog pabandyti kažką pakeisti ir žiūrėti, ar tai nulemia pokyčius kasdienėje savijautoje.
Gamta prie namų yra vienas svarbiausių geros savijautos faktorių
Psichologė kaip itin svarbų aspektą išskiria ir gamtą aplink namus, žalumą pro langus: „Nustatyta, kad gamta žmones veikia atpalaiduojančiai ir harmonizuojančiai, todėl jos aplink namus būti privalo“, – pataria G. Petronienė.
Antrindami psichologės įžvalgoms, nekilnojamo turto vystytojai teigia jaučiantys, kad poreikis gamtai prie namų auga: „Pastebime, kad kuo toliau, tuo šalies gyventojai kelia didesnius kriterijus naujiems namams ir galimybė gyventi gamtos apsuptyje tampa vis svarbesnė. Projektai, pastatyti prie tvenkinių, upių, ežerų, parkų, miško susilaukia gerokai didesnio dėmesio nei tie, kurių aplinkoje – vien betonas“, – pasakoja Jurgita Cicėnaitė, nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „HOMA“ pardavimų ir rinkodaros departamento vadovė.
Pasak J. Cicėnaitės, stebint NT rinką šiandien, nesunku pamatyti, kad objektų gamtos apsuptyje nėra daug: „Pastaraisiais metais Lietuvos NT rinka augo ir plėtėsi itin sparčiai, mat lietuvių perkamoji galia buvo stipriai išaugusi, tad sklypų būstams gamtos apsuptyje mieste lieka vis mažiau. Dėl to vystytojai ima ieškoti apželdinimo sprendimų, kurie užtikrintų ramybės jausmą kuriančią žalumą aplink namus. Itin svarbu, kad vystytojai, kurdami naujus produktus, augintų NT rinką ne tik į plotį, bet ir į gylį, ieškodami sprendimų, kaip projektą paversti namais, kuriuose žmonės jaustųsi gerai. O gamta, kaip ir teigia psichologė, yra itin svarbus to kriterijus“.
Psichologės G. Petronienės nuomone, per langus žmonės privalo matyti bent kažkiek žalumos, nes tai yra itin svarbus kriterijus tiems, kas šiandien renkasi būstą, mat tokiuose namuose žmogus jaučiasi geriau.
