– Jei asmuo save pristato kaip non-binary – nebinarinės lyties tapatybės – žmogų, ką tai reiškia?
– Mes gyvename tokioje sistemoje, kurioje yra susitarta, kad egzistuoja dvi aiškiai apibrėžtos lytys su labai konkrečiais joms priskirtais bruožais. Bet realybėje, ką iš tiesų sako mokslininkai ir mokslininkės, lytis yra kur kas kompleksiškesnė, sudėtingesnė ir takesnė nei tos dvi „moters“ ir „vyro“ dėžutės, į kurias esame pripratusios (-tę) žmones skirstyti.
Nebinarinių tapatybių asmenys netelpa į visuomenės nubrėžtus rėmus ir egzistuoja už binarinio (iš dviejų narių sudaryto) lyties suvokimo ribų. Pati tapatybė yra labai plati ir skirtingiems non-binary žmonėms gali reikšti skirtingus dalykus. Trumpai, nebinarinių tapatybių asmenys neidentifikuoja savęs nei kaip vyro, nei kaip moters, galbūt, ir kaip vyrą, ir kaip moterį, galbūt – kaip esantį ar esančią kažkur lyties spektre. Ši tapatybė iš esmės apima bet kokį savo lyties suvokimą, kuris yra už griežtai apibrėžtos dvinarės vyriškos–moteriškos lyties sistemos ribų.
– Ar asmenų, save identifikuojančių kaip nebinarinės lyties, tapatybė patenka į LGBTI+ akronimą?
– Dažnai girdžiu klausimą, ar nebinarinių lyties tapatybių asmenys patenka po translytiškumo skėčiu. Pagal apibrėžimą, translyčiai žmonės yra tie, kurių lytinė tapatybė (tai, kaip suvokiame savo lytį) neatitinka lyties, kuri buvo priskirta jiems ar joms gimus. Pagal tokį apibūdinimą, non-binary asmenys patenka į translytiškumo spektrą, tačiau ne visi nebinarinių tapatybių žmonės save identifikuoja kaip translyčius (-tes). Beje, mažai kam žinoma, kad žmonės, save laikantys (-čios) tos pačios lyties, kuri priskirta gimus, yra vadinami cislyčiais (-tėmis).
Kai mes kalbame apie translyčius asmenis, dažnai įsivaizduojame tik translyčius (-tes) moteris ir vyrus. Bet yra ir nemažai translyčių nebinarinių lyties tapatybių asmenų. Dalis jų pasirenka medicinines ar administracines lyties patvirtinimo procedūras. Priešpriešos tarp non-binary ir kitų lyties tapatybių nėra. Yra žmonių, kurie (-os) priklauso vienai lyties spektro pusei, yra tų, kurie priklauso kitai ir yra tų, kurie (-os) yra kažkur spektre ar net už jo ribų.
– Kaip apibrėžiama nebinarinių lyties tapatybių asmenų seksualinė orientacija?
– Lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija yra du visiškai skirtingi asmens tapatybės bruožai. Neheteroseksualių, translyčių ir nebinarinių tapatybių asmenų patirtys yra labai skirtingos. Šiuos žmones po vienu – LGBTI+ – skėčiu talpiname todėl, kad visuomenės priešiškumo, išankstinio nusistatymo bei diskriminacijos šaknys yra tapačios. Nepagarba ir lygių galimybių pažeidimai kyla iš to, apie ką aš kalbėjau anksčiau – griežtų visuomenės lūkesčių ir nuostatų, kaip turi elgtis ir atrodyti moterys bei vyrai.
Seksualinė orientacija apibūdina tai, kokios lyties asmenims mes jaučiame romantinį, emocinį ir / ar seksualinį potraukį. Žmonės dažnai nepagalvoja, bet absoliučiai visi ir visos turime seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę. Tiesiog didžioji dalis žmonių niekada apie tai nesusimąsto, nes jų seksualinė orientacija ir / ar lytinė tapatybė atitinka visuomenėje nusistovėjusias normas. Nebinarinių lyties tapatybių asmenys, lygiai kaip ir visi kiti žmonės, turi seksualinę orientaciją, kuri gali būti labai įvairi – heteroseksuali, homoseksuali, biseksuali ir kt.
– Jei kalbėtume apie LGBTI+ teisių apsaugą, trūksta daugybės konkrečias teises užtikrinančių teisės aktų ir įstatymų. Ar Lietuvoje trūksta kokių nors tvarkų, užtikrinančių nebinarinių lyties tapatybių asmenų įtrauktį ir lygiateisiškumą?
– Specifiškai non-binary žmonėms labiausiai pasitarnautų tai, kad asmens tapatybės dokumentuose nebūtų apribotas lyties pasirinkimas: būtų sudaryta galimybė pasirinkti ne tik tarp „moters“ ir „vyro“ kategorijų arba iš viso nenurodyti lyties. Pavyzdžiui, ne taip seniai Islandijoje buvo pakeistas teisinis reglamentavimas – dabar žmonės savo asmens tapatybės dokumentuose gali nurodyti „moterišką“, „vyrišką“ ar non-binary lytinę tapatybę.
Galėtume kalbėti ir apie platesnes teisines iniciatyvas, kurios yra reikalingos tiek nebinarinių lyties tapatybių, tiek kitiems translyčiams asmenims. Pirmiausia, lytinės tapatybės, kaip požymio, dėl kurio draudžiama diskriminuoti, įtraukimas į Lietuvos teisinę sistemą, pavyzdžiui, Lygių galimybių įstatymą. Tai suteiktų tam tikras teisines garantijas ir saugumą. Taip pat svarbu užtikrinti teisinį lytinės tapatybės pripažinimą, paremtą asmens apsisprendimo principu ir taikant greitas, skaidrias ir prieinamas procedūras, sudaryti galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
– Vakarų demokratiniame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama asmenį apibūdinantiems įvardžiams. Anglų kalboje nebinarinių lyties tapatybių žmonės dažnai renkasi įvardį they (šis įvardis lietuviškai verčiamas „jie / jos“, tačiau nežymi jokios lyties). Kokius įvardžius Lietuvoje naudoja nebinarinių lyties tapatybių asmenys?
– Anglų kalba, šiuo atveju, tikrai yra patogesnė, non-binary asmenys dažnai renkasi įvardį they. Lietuvių kalboje tokio įvardžio neturime, tačiau nesvarbu, kokia kalba bekalbėtume, būtina gerbti žmogaus teisę į savęs apibrėžtį ir naudoti tokius įvardžius, kokiais žmogus pats (-i) save apibūdina.
Žmonių noras rasti vieną, viską apibendrinantį atsakymą, yra natūralus, tačiau tokio atsakymo nėra. Nebinarinių lyties tapatybių asmenys naudoja įvairius įvardžius – jis, ji, jie ar jos. Patarčiau tiesiog paklausti arba klausytis, kaip žmogus kalba apie save.
Lietuvių kalba apskritai yra labai įlytinta ir kartais net nepastebime, kaip į asmenis referuojame naudodami daiktavardžius pagal numanomą žmonių lytį. Pavyzdžiui, kreipdamiesi (-osi) „na, merginos, eime“. Tokios situacijos nebinarinių tapatybių asmenis gali versti jaustis nepatogiai, todėl reikėtų atsižvelgti į lytinių tapatybių įvairovę.
– Kodėl bendraujant su žmonėmis, apie juos kalbant svarbu vartoti tuos įvardžius, kuriuos sau asmenys ir priskiria?
– Tai yra pamatinės pagarbos žmogui klausimas. Vesdama mokymus ar kalbėdama apie LGBTI+ tapatybes dažnai sakau, jog kartais mums nebūtina visko suprasti, kad galėtume gerbti žmogų ar tam tikras socialines grupes. Nebinarinių tapatybių asmenys su nepatogiomis situacijomis, kai vartojami jų tapatybės neatitinkantys įvardžiai ar daiktavardžiai, susiduria kiekvieną dieną. Taip kuriama atmosfera, kad jų tapatybė yra nematoma, negerbiama ir nelaikoma tikra.
Ne kartą klausiau žmonių, kaip jie jaustųsi, jei, pavyzdžiui, moterį kolegos ir kolegės darbe vadintų vyru. Dauguma jų atsakė, kad tikrai nesijaustų maloniai ir tikrai taisytų žmones, nesuprastų, kodėl kiti bei kitos jų negerbia. Nebinarinių lyties tapatybių asmenys jaučiasi lygiai taip pat.
– Pirmas įspūdis pagalvojus, kaip atrodo nebinarinės lyties tapatybės asmuo, gali būti toks: tai turėtų būti gana androgeniškos (kartu ir „vyriškos“, ir „moteriškos“) išvaizdos žmogus. Ar taip ir yra?
– Dažnai susiduriu su nuostata, kad non-binary žmonės turi atitikti kažkokius išvaizdos lūkesčius. Drabužių, šukuosenos ar makiažo priskyrimas kuriai nors lyčiai yra kultūrinis susitarimas, patys savyje jie lyties neturi. Ar moteris turi segėti sijoną tam, kad būtų moterimi? Ne, neturi. Taip ir nebinarinių lyties tapatybių asmenys – savo lytinę tapatybę jie ar jos išreiškia pačiais įvairiausiais būdais ir jokių standartų atitikti neprivalo.
– Populiariojoje Vakarų kultūroje daugėja garsių žmonių, kurie atvirai pasisako esantys (-čios) nebinarinės lyties. Gal galėtumėte pateikti pavyzdžių?
– Yra tikrai nemažai žinomų žmonių, tačiau aš išskirčiau muzikantus (-es) Demi Lovato, Sam Smith ir Elliot Page iš kino industrijos. Šie asmenys gerai apibendrina viską, apie ką kalbėjau – jie / jos labai skirtingi tiek savo tapatybe, tiek išvaizda ir tuo, kaip save pristato. Tokie pavyzdžiai atskleidžia, kad nebinarinių lyties tapatybių asmenys yra labai įvairūs.
