Pamirškite storas, sočias ir ilgas lietuviškas vestuves!
Šiuolaikinės vestuvės trunka trumpiau, tačiau yra daug smagesnės, jų programa planuojama atsakingiau – čia labai padeda vestuvių planuotojai. Visi suprato, kad šventei pakanka ir keleto valandų ar vienos dienos, tačiau visą tą laiką reikia išnaudoti turiningoms pramogoms, praleisti įdomiai. Inga Klimienė pastebi, kad sudominti svečius ir įtraukti juos į pramogas – sudėtinga užduotis, nes norint užtikrinti geras emocijas ir išvengti nuobodulio, vien šokių ir dainų neužteks.
Dviejų dienų šventės atsisakoma ir dėl praktinių sumetimų – svečių nakvynė reikalauja nemažo biudžeto. Neretai poros renkasi modernų vestuvių formatą, tad šventė labiau gali priminti trankų vakarėlį ar muzikos festivalį. Norintys subtilesnio renginio, renkasi vestuvių popietę be vakarinės dalies, kurioje netrūksta nei pramogų, nei šokių, nei linksmybių.
I. Klimienė pastebi, kad vestuvėse keičiasi ir maitinimo pobūdis. Vis dažniau išeinama už „tradicinio stalo“ ribų – kepsnius ir mišraines keičia netradicinės virtuvės. Vis dažniau į vestuves kviečiami grilio meistrai ar net maisto vagonėliai. Maistas ruošiamas po atviru dangumi ir neretai taip pat tampa pramoga: svečiams rengiamos degustacijos, o kartais jie net ir patys gali įsitraukti į maisto ruošimą.
Kokteiliai ir barmenai vestuvėse – dar viena itin populiari paslauga sužadėtinių tarpe, kuri jau spėjo tapti privalomu vestuvių atributu. Barmenai ne tik maišo kokteilius, bet ir apžvelgia ingredientus, rodo triukus, tad kartu tai ir smagi pramoga svečiams. Barmenai geba sudominti svečius – kas nenorėtų paragauti netikėtų skonių kokteilių ar daugiau sužinoti apie savo mėgstamą kokteilį, o gal net išmokti jį pasigaminti?
Jaunavedžiai atranda netikėtas erdves
Šiuolaikinės poros ieško originalių ir išskirtinių idėjų. Norima ne tik išsiskirti iš minios, bet rinktis tokią vietą, kuri puikiai atrodytų nuotraukose. Taip atrandami ne tik barai ir restoranai ar net naktiniai klubai, bet ir terasos, loftai, net kluonai – tai vietos, kurios įprastai nėra pritaikytos šventėms. Vestuvės dekoruojanti I. Klimienė šypsosi: tokios vietos puošyba visada yra tikras iššūkis, tačiau galutinis rezultatas maloniai nustebina tiek svečius, tiek jaunuosius.
Ryškus ir žmogaus ryšys su gamta – itin daug porų ieško gražių gamtos kampelių savo meilei įprasminti. Pabodusias kaimo turizmo sodybas gali pakeisti graži pamiškė, vandens telkinio pakrantė, miškas ar pieva. Tokia vestuvių vieta dvelkia romantika, o nuotraukose atrodo itin žaviai, tačiau yra ir kita medalio pusė – nenuspėjami lietuviški orai kelia didelę riziką.
Pasirinkę savo šventei gamtos prieglobstį, be vestuvių planuotojos pagalbos tikriausiai neišsiversite: reikės pasirūpinti ir stogu virš galvos, o kartais ir komunikacijomis – visa tai ne taip paprasta. Pasak Ingos Klimienės tokiose vietose puikiai pasitarnauja kupolai ar šventėms skirtos palapinės, tereikia gerai apgalvoti vestuvių dekorą.
Taip pat vis daugiau porų ryžtasi susituokti užsienyje. Vestuves ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje organizuojanti I. Klimienė pastebi, kad vis daugiau porų švenčia Lietuvoje, o susituokti vyksta į užsienį. Populiarios Europos kryptys – žemyninė Ispanija, Italija, Graikija, daugelis renkasi salas – Maljorką, Kiprą, Tenerifę ar Gran Kanariją, bet iš tikrųjų ribų nėra, o vestuvių geografija tęsiasi nuo Tailando iki Floridos.
Pabodusias pramogas keičia malonūs akcentai
Viena iš tradicinių pramogų – vestuvių tortas. O štai desertus jau galima išvysti retoje šventėje: ši pernai prasidėjusi tendencija šiemet įgauna pagreitį. Kodėl? Vestuvių organizatorė Inga Klimienė teigia, kad svečiai jau visko yra ragavę, tad įspūdį padaryti sunku, be to, desertų stalas reikalauja nemažo biudžeto, o po šventės daugelis jų neretai lieka net neparagauti.
Poros atsisako ir fotokampų bei sienelių, daugiau dėmesio skiriama aplinkos dekorui ir estetikai. Geras fotografas gerai ir kokybiškai nufotografuos bet kokioje aplinkoje. Tam visai nebūtina dirbtinai sukurti vietą nuotraukoms – juk ne taip jau retai vaizdas nuotraukose prie sienos būna net prastesnis, nei be jos.
O štai gyva muzika vestuvėse tampa vis labiau pageidaujama. Poros atsisako visą vakarą čiauškančio vedėjo ir kviečiasi mėgstamo stiliaus muziką grojančią grupę ar atlikėją, o kartais – net kelis. Vestuvėse galima pamatyti ir lietuviškos muzikos padangės žvaigždžių, ir garsių atlikėjų dainas perdainuojančių solistų ar grupių.
Vis rečiau jaunavedžiai užsuka ir į bažnyčią...
Kurį laiką stebėjusi, kad vis mažiau porų amžiną meilę prisiekti pageidauja bažnyčioje, Inga Klimienė manė, kad tai sutapimas. Vis dėlto taip nėra, o bendraujant su sužadėtiniais aiškėja, kad šiuolaikinės poros drąsiai laužo stereotipus ir nebepataikauja tėvų ar kitų giminių norams. Juk vestuvės, visų pirma, poros šventė!
Be to, civilinė metrikacija tapo daug patogesnė – galima rinktis išvažiuojamąsias ceremonijas pasirinktoje vietoje, o prašymus susituokti pateikti internetu. Tai itin aktualu šiuolaikinei mobiliai jaunųjų kartai. O bažnyčioje gana daug dokumentacijos, pats procesas sudėtingas – tai atbaido šiuolaikines poras. Be to, nėra jokios bažnytinės santuokos pasirinktoje vietoje galimybės – ceremonijos galimos tik bažnyčioje.
Abejonių kelia ir pats šiuolaikinės kartos tikėjimas bažnyčia, kaip institucija. Gyvename įtemptu gyvenimo ritmu, nuolat skubame, o laiko prieš vestuves itin stinga. Sužadėtinių kursai, griežti reikalavimai turėti ne tik krikšto, bet ir sutvirtinimo sakramentą bei kitus papildomus dokumentus daugelį porų vargina ir tai tampa dar viena priežastimi atsisakyti santuokos bažnyčioje – jos renkasi daug mažiau reikalavimų keliančią civilinę metrikaciją. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo neformalios priesaikos ceremonijos, kuriose jaudulio neretai būna net daugiau nei tuokiantis bažnyčioje ar metrikacijoje.
Jei pamirštamos net ir tokios, rodos, nepakeičiamos tradicijos kaip santuoka bažnyčioje, tai galime tik spėlioti, kaip vestuvės atrodys po dešimtmečio ar dviejų.
