Visas klaidingas nuostatas paneigia ir apie kūrybiškumo lavinimą tinklalaidėje „Berta&Talks“ pasakoja inovacijų ir kūrybiškumo mokslininkė, įmonės „Creativity Lab“ įkūrėja bei vadovė dr. Ieva Martinaitytė.
– Ieva, kūrybišku žmogumi tampama ar gimstama?
– Labai myliu šį klausimą, galėčiau šia tema kalbėti visą dieną. Tačiau noriu pažymėti kelis momentus. Visų pirma, mokslininkai pastebi, jog yra tam tikri kūrybiškumo aspektai, kuriuos mes atsinešame gimdami.
Išskirsiu kelis asmenybės momentus: mokslininkai yra nustatę, jog vieni žmonės yra linkę į naujoves, jie domisi naujais dalykais, turi lakią vaizduotę, jiems svarbu estetika, jie turi plačius interesus. Tai žmonės, kurie pasižymi atvirumu naujai patirčiai, tad jie turi tendenciją ieškoti kūrybiškumo savo darbe ir tai išnaudoti. Tai yra tik viena savybė.
Kita savybė, kuri yra visiškai priešinga – sąmoningumas. Tokie žmonės yra geri organizatoriai, planuotojai, orientuojasi į rezultatą. Atrodo, kad tarsi priešinga savybė, bet ji taip pat labai naudinga kūrybiniam procesui darbe.
Tai tas asmenines savybes, žinoma, mes atsinešame, tačiau kūrybiškumui labai svarbi aplinka – kokie yra mano kolegos, kokia yra organizacijos kultūra. Tad yra tam tikros tendencijos, kurias mes atsinešame, tačiau mes ir tampame kūrybiškais – vienoje aplinkoje esame labai kūrybiški, tačiau kitoje aplinkoje to potencialo neišnaudosime. Tai mes kiekvienas atsinešame tą potencialą, bet ar mes jį panaudojame, ar ne – priklauso nuo aplinkos, kurioje esame, taip pat priklauso ir nuo darbo pobūdžio.
– O ar galime ištreniruoti kūrybiškumą? Jeigu turime potencialo, yra pakankamai mums tinkama aplinka, ką reikėtų daryti ir ar tai yra įmanoma?
– Kalbėdama apie kūrybiškumą aš paminėjau asmenines savybes, tad galime kalbėti, kokie žmonės yra labiau kūrybiški, ir tai priklauso nuo jų asmenybės.
Kūrybiškumas taip pat yra įgūdis, būtent dabar apie įgūdį ir klausi. Tai be abejonės mes tą įgūdį tikrai galime treniruoti kaip ir bet kokį kitą. Aš manau, kad žmonės kartais nenori tuo patikėti. Prezentavimo, pardavimo, derybų, laiko planavimo įgūdžius, žinoma, kad galima ištreniruoti, bet kai kalbame apie kūrybiškumą, atsiranda tokie klausimai „na tai kaip čia? Juk vieni gimsta, o kiti negimsta kūrybiški.“ Manau, kad tai yra tarsi ieškojimas kažkokios priežasties, kodėl tam tikri dalykai ne man, kodėl aš nesu kūrybiškas.
Kūrybiškumo gebėjimą ne tik galima treniruoti, bet ir reikia. Jeigu savo asmenybėje turiu polinkį domėtis tomis naujovėmis, tai nereiškia, kad aš savo darbe būsiu kūrybiškas ir kad savo įgūdį išnaudosiu šimtu procentų.
– O jeigu nesijauti nei kūrybiškas, nei meniškas – nuo ko reikėtų pradėti?
– Aišku, pirmiausiai, reikėtų didinti suvokimą apie tai, jog kūrybiškumas priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu aš esu įsitikinęs, kad kūrybiškumas yra įgimtas dalykas, tai tuomet bus tokia mano nuostata. Tai visų pirma reikėtų atpažinti tas nuostatas ir suprasti, kad tik nuo paties manęs priklauso, ar aš būsiu kūrybiškas ar ne.
Kalbant apie tolimesnius patarimus, visų pirma noriu pabrėžti, jog mano visa mokslinė veikla gilinasi į kūrybiškumą darbe. Jeigu paklausčiau žmogaus „kokiuose momentuose tavo darbe galėtum panaudoti kūrybinį mąstymą (taip, kaip tu jį supranti)?“ visada žmogus atras atsakymą. Nesvarbu ar jis yra buhalteris, ar teisininkas, ar personalo vadovas, ar jis dirba kūrybinėse industrijose. Tai visų pirma svarbu pradėti nuo savo nuostatų supratimo. Jeigu aš galvoju, kad nesu kūrybiškas, tai kodėl? Iš kur tas kyla?
Kiekvieno mūsų kūrybiškumas turi tam tikras sritis. Kūrybiškumas darbe, tai kokiame darbe? Laisvalaikyje, tai kokiame laisvalaikyje? Gal aš esu kūrybiškas, kai šoku modernų šokį, bet man trūksta to kūrybiškumo, kai aš piešiu kažką grafiško. Tai labai svarbu suprasti, kad tas kūrybiškumas darbe ar tam tikroje srityje yra neatsiejamas su žiniomis. Tad žingsnis numeris vienas turėtų būti – gilinti savo srities žinias, tapti savo srities ekspertais.
Sako, jog reikia 10 metų norint tapti savo srities ekspertu. Tad reikėtų pagalvoti, ar ten, kur noriu būti kūrybiškas, jau esu ekspertas, ar man netrūksta kažkokių žinių. Kaip žinoti kokių žinių trūksta? Žinios yra tiesiogiai susijusios su mano darbu, bet to neužtenka. Įsivaizduokime, kad aš esu tas „T“ formos ekspertas, kuris gilinasi į vieną sritį. Kūrybiškumui „T“ raidė turėtų turėti kuo daugiau vertikalių dalių. Tai labai svarbu pagalvoti, ar aš esu labai didelis ekspertas tik savo srityje, ar žinau ir kitų, ne visai susijusių su mano darbu, sričių.
– O jeigu esi jaunas specialistas ir dar tikrai ne ekspertas, nuo ko reikia pradėti siekiant „užsiauginti“ ne tik vieną, bet ir kitas „vertikales“?
– Man patinka cituoti dabartinį „Microsoft“ vadovą Satya Nadella apie tai, kad jis nuolat skiria laiko savo tobulėjimui. Tai vėlgi, svarbu atrasti kuo daugiau galimybių mokytis naujų dalykų – per tas pačias tinklalaides, knygas, per investavimą mokantis savarankiškai, žinių semiantis ne tik organizacijose.
Kitas svarbus dalykas – mokytis plačiai, vienu metu apsibrėžti kelis dalykus. Ką Satya Nadella daro, tai jis 15 minučių per dieną, pavyzdžiui, skiria neuromokslams. Tai, pavyzdžiui, užsibrėžiau, kad ryte 15 minučių studijuosiu neuromokslus. Kažkas gali užsibrėžti robotiką studijuoti, kažkas istoriją. Taip smegenys nuolatos yra maitinamos nauja informacija.
Kitas dalykas, ką aš skatinu žmones daryti ir ką savo mokymuose darau – raginu ieškoti sąsajų, nes neužtenka tik tą turinį „suvartoti“, bet svarbu mokytis ieškoti sąsajų tarp visiškai skirtingų konceptų. Tai čia yra įgūdis, kurį reikia treniruoti, nesvarbu, ar esi jaunas specialistas, ar jau pažengęs. Tokia nuolatinė treniruotė yra sunki ir pirmiausia reikalauja suvokimo, jog tas kūrybinis mąstymas nėra labai lengvas procesas, nes jam reikia labai daug protinės energijos.
Tai grįžtant prie to klausimo – ką man reikėtų daryti? – visų pirma „vartoti“ kuo daugiau, mokytis kuo daugiau, bet taip pat nuolat treniruotis apjungiant tą informaciją. Kaskart pagalvoti, kaip šis gabaliukas dokumentinio filmo, kurį žiūriu, gali duoti įžvalgų apie mano kliento problemą arba mano darbuotojo problemą, kaip aš galiu atrasti sąsają. Pavyzdžiui, Elonas Muskas savo „Cybertruck“ automobilio dizainui įžvalgą pasiėmė iš filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“. Ir tokių pavyzdžių yra labai daug. Tad tas sąsajų ieškojimas yra kūrybiškumo šerdis, nors sąsajas yra labai sunku pamatyti.
Viso pokalbio su dr. Ieva Martinaityte klausykite tinklalaidėje „Berta&Talks“:
