Poilsio svarba nuvertinama
Psichologas Paulius Rakštikas patvirtina: nuomonė, jog pirmiausia – darbas, o tik paskui – poilsis, išties gaji. „Iš esmės, tokia logika tarsi ir gera, bet, kas svarbiausia, laiko poilsiui dažnai nelieka arba jo tiesiog per mažai, jis nekokybiškas.
Mes, paprastai, ne nuvertiname poilsį, bet pervertiname darbą. Lyginamės su Vakarų ar Skandinavijos šalimis, tačiau vyraujančiu požiūriu į darbo ir poilsio santykį dar atsiliekame. Turiu tam paaiškinimą: pajutus gerėjantį gyvenimą ir susiejus jį su darbine veikla, pajamomis, tampa sunku sustoti vis daugiau dirbti, dėl to poilsis nuvertėja. Prireiks laiko, kol kiekvienas atras savąjį „gana“, – mano psichologas.
P.Rakštiko akimis, normalu, kad sveiko žmogaus prioritetas yra būti naudingu visuomenei, tačiau tai neturėtų būti savo sveikatos sąskaita. „Darbingo amžiaus žmonės ypač išgyvena daugybę emocinių sunkumų, kurių sprendimą yra linkę atidėti ateičiai ar manydami, kad viskas pagerės, pasiekus dar vieną tikslą. Vis dar dažnai girdžiu kartojant: „pamiegosiu senatvėje“, nors kažin, ar ji ateis tokia, kokią mes ją piešiame vaizduotėje. Poilsis nėra prioritetas daugeliui, bet turėtų būti, jei sveikata ir ilgaamžiškumas mums yra vertybė“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Na o sakantiems, kad laikas poilsiui nėra prioritetas, jis primena, kad pažeista vieta, tampa mūsų achilo kulnu visam laikui. Tas pats ir su emociniais dalykais – užsitęsęs intensyvus patiriamas stresas ir nepageidaujamos emocinės būsenos, energijos stoka ilgainiui kartojasi ir traukia greta kitus simptomus.
Kaip reikia ilsėtis?
Psichologas akcentuoja poilsio svarbą ir sako – kuo sunkiau dirbame, tuo kokybiškiau turėtume ilsėtis: ilsėtis būtina reguliariai, sistemingai ir įvairiai. Geriausia – derinant aktyvias su pasyviomis veiklomis. Mes linkę prisirišti prie mėgstamų veiklų, tačiau verta jas paįvairinti, papildyti naujomis, taip poilsis įgaus daugiau spalvų, sykiu sukurs daugiau naudingų emocijų.
Ilsėtis geriau ne dieną ar keletą, bet ilgesnį laiką, nepertraukiamai. Tuomet nuo reikalų pavyks atitrūkti ir psichologiškai. „Asmeniškai man sunku sugalvoti baisesnį žodį nei šis, vartojamas vis dažniau – „darbostogos“. Suprask – ir atsikvėpsime, ir padirbėsime. Tikiu, kad tai gali veikti studentams, juk yra pasiteisinusių programų, kuomet keliaujama ir dirbama, bet iš tikro tai nėra nei atostogos, nei darbas. Galbūt, tai šiuolaikinio pasaulio tendencija, bet tai turi savo kainą – mes veikiame viena kito sąskaita“, – mano psichologas.
Pašnekovas skaičiuoja, jog darbingam žmogui poilsiui reikėtų skirti dvi valandas kasdien, dvi dienas kas savaitę, 3–4 dienas per ketvirtį ir tris nepertraukiamas savaites per metus.
„Tačiau, kiek iš tokio, kad ir suplanuoto, laiko iš tiesų liktų poilsiui? Juk dažniausiai savaitgaliai virsta geriausiu atveju pusdieniu, o ilgosios metų atostogos išmėtomos dalimis per metus, nes vis kažkas vyksta ne pagal planą, ar neleidžia darbo specifika, ar laukia krūvos kitų, buities, darbų. O jei dar ir darbas pamainomis arba didesnės įtampos sąlygomis, tuomet to mano įvardyto laiko net ir per mažai, bet beveik niekas neturi ir tiek. Todėl atkreipčiau dėmesį ne į skiriamą laiką, bet į jo kokybę“, – konstatavo P.Rakštikas.
Savo laiką vagiame mes patys
Sakančių, kad neranda laiko sau, psichologas P.Rakštikas nepaguos. Pasak jo, laiką sau ir savo poilsiui reikia planuoti, o kartais ir už jį pakovoti.
Planuokite jį kaip darbą, kaip vizitą pas gydytoją, kaip būtinybę iš anksto nuvykti laiku į oro uostą. Ginkite tą laiką drąsiai ir užtikrintai. Nieko tokio, jei pradžioje tai iškomunikuoti kitiems bus sunku. Tačiau tik kokybiškai pasirūpinę savimi, galime daugiau naudos suteikti ir kitiems.
„Įprasta manyti, kad iš mūsų laiką kažkas vagia, dažnai dėl to kaltinami socialiniai tinklai, filmų žiūrėjimo platformos. Deja, tai labiau pasiteisinimas nei tikroji priežastis. Savo laiką kontroliuoti galime tik mes tad turime apsispręsti ar leisime jį sąmoningai ir skirsime kokybiškam poilsiui bei tam, kam tikrai norime, ar paliksime savieigai paleidžiant atsakomybę“, – sako psichologas.
Pasak jo, gyvenant šeimoje, verta branginti laiką ir vienumoje – daugeliui to reikia. Todėl paprasti susitarimai netrukdyti ar raštelis ant durų gali padėti gerbti tokį kiekvieno laiką sau. Ritualus ir erdves galime kurti individualius, o kai kuriuos ir bendrai.
Nesudėtingi sprendimai gali būti labai naudingi
IKEA interjero dizainerė Eimantė Nemanė rekomenduoja namuose dedikuoti erdvę veiklai, kuri padeda atsipalaiduoti. Tokiu būdu lengviau ir greičiau pasinersite į mėgstamą veiklą ir iškart nusiteiksite poilsiui. Įsirengdami tokią erdvę pagalvokite, kokių priemonių reikia jūsų poilsio veiklai, kad galėtumėte įsivertinti, kur patogiai ir funkcionaliai jas laikysite.
Tiems, kurie namuose neturi galimybės skirti tam atskiro kampelio, pasak interjero dizainerės, tą padaryti galima ir bendroje šeimos erdvėje: tai galėtų būti fotelis su pakoju ar sofa. Staliuką gali atstoti taburetė-laiptelis ar vežimėlis daiktams laikyti. Ant tokio staliuko galima pasidėti karštos arbatos arbatinuką, žvakę. Apsiklojus pledu, teliks patogiai įsitaisyti ir mėgautis skaitoma knyga, filmais ar kita malonia veikla.
„Atsipalaidavimui itin svarbus ir tinkamas apšvietimas. Šiuo metų laiku, kai už lango tamsu net dienos metu, šilumos įspūdį namuose sukuria jauki šviesa. Galima ant lentynos pakabinti ar į stiklo vazą įdėti lempučių girliandą, įsigyti jaukią šviesą skleidžiantį stalinį šviestuvą. Švelni šviesa mus ramina, suteikia erdvei jaukumo. Panašų efektą kuria ir tekstilė – pagalvėlės, pledai ir kitos, jums mielus jausmus sukeliančios detalės“, – sako E.Nemanė.
Daugiau ekspertų patarimų vidinei pusiausvyrai namuose – www.IKEA.lt
