Sodai
Šiaudiniai sodai – erdvinės geometrinės figūros, gaminamos ant siūlo veriant rugių, kviečių ar kitokius šiaudus. Iš jų veriamos trikampės bei keturkampės figūros, kurios vėliau jungiamos tarpusavyje.
Formose slypi reikšminga simbolika. Trikampiai simbolizuoja dvasią, o kvadratai – materiją. Dėl šių užkoduotų prasmių šiaudiniai sodai lydėdavo žmones svarbiomis progomis. Sodai būdavo rišami Velykoms ar Kalėdoms, taip pat kabinami kūdikiams virš lopšio, jaunavedžiams virš lovos. Sodų tradicija yra įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Šiaudai yra jautrūs, tad sodo negalima rišti paskubomis, reikia nurimti ir susikaupti. Dėl šios priežasties šiaudiniai sodai vertinami ne tik kaip jauki namų dekoracija, bet ir kaip puikus meditacijos būdas. Norint imtis sodų vėrimo, reikalingi šiaudai, geros žirklės, adata ir siūlas. Norintys taupyti laiką, gali įsigyti sodų vėrimo rinkinių, kuriuose šiaudai jau sukarpyti.
Šiaudinių sodų rišimo pagrindų galima išmokti etninių ar kultūrinių centrų rengiamuose užsiėmimuose, taip pat užsisakyti individualias tautodailininkų bei amatininkų edukacijos programas.
Karpiniai
Karpiniai Lietuvoje buvo itin populiarūs XX a. pradžioje. Jie naudoti ne tik kaip sienų dekoras, bet ir kaip žibalinių lempų gaubtų, lentynų, paveikslų, veidrodžių rėmų puošmena. Karpiniais taip pat puošė langus, indaujas, kitus baldus. Karpiniai gali būti simetriški, asimetriški arba mišrūs. Iš jų galima netgi sukurti nedidelius siužetinius pasakojimus!
Karpant simetriškus darbus, popieriaus lapas lenkiamas dvigubai arba keturgubai. Kerpant sulankstytą popierių, svarbu smulkios, bet tvirtos žirklės. „Fiskars“ atstovė Lietuvoje Inga Derenkaitė pasakoja: „Nors žirklės atrodo universalus įrankis, bet siekiant geriausio rezultato, verta turėti specializuotas žirkles. Pavyzdžiui, karpiniams praverstų kelios skirtingos žirklės. Pagrindiniams objektams idealiai tiks žirklės popieriui, tiesa, jos 17 centimetrų ilgio, tad smulkiausioms detalėms praverstų tiesios žirklės. Jų dydis vos 10 centimetrų, todėl leis atlikti net ir pačius preciziškiausius kirpimus.“
Pynimas
Pynimas virvelėmis dar yra žinomas terminu macramé. Tai rišimas mazgais. Originaliai ši technika buvo naudojama buities tekstilei dekoruoti: lovatiesėms, staltiesėms, drabužiams. Pastaraisiais metais dažniausiai pinamos dekoracijos ant sienų bei kabyklos vazonams.
Viena iš priežasčių, kodėl pynimas vėl populiarėja, yra tam naudojamos medžiagos. Dažniausiai tai medvilnės špagatas, linas, kanapių pluoštas arba džiutas. Tai natūrali tekstilė, su kuria malonu dirbti pynimo procese, o pagamintas natūralių spalvų objektas lengvai atranda vietą namų interjere. Tiesa, norintys ryškumo, visada gali rinktis dažytą tekstilę.
Pynimo technika ypač tinka tiems, kurie mėgsta improvizuoti. Kiekvienas pintas kūrinys gali būti vis kitoks. Galima apsigalvoti net pynimo procese, ir darbą pabaigti kitaip, nei iš pradžių buvo planuota.
Siuvinėjimas
Siuvinėjimas filmuose dažnai vaizduojamas kaip aristokračių damų užsiėmimas. Bet iš tiesų tai labai atpalaiduojantis procesas, kuris šiais laikais gali būti pritaikomas ne tik paveikslams ar pagalvėlėms, bet ir drabužių dekorui. Pasinaudojus ištraukoma arba vandenyje tirpia medžiaga, galite siuvinėti ant savo drabužių ir taip juos paversti unikaliais asmeniniais stiliaus atributais.
„Siuvinėjant svarbi ne tik pagrindinė, bet ir kita darbo pusė. Jeigu kitoje pusėje siūlai palikti netvarkingai, jie gali trukdyti tiek siuvinėjimo procesui, tiek galutiniam rezultatui. Norintiems palengvinti kūrybinį procesą, idealiai tiks „Fiskars“ žirklės siuvinėjimui. Šių žirklių galiukas itin smulkus ir aštrus, tad leidžia preciziškai nukirpti siūlų galiukus, neįkerpant medžiagos ar greta esančių siūlų“, – pataria I. Derenkaitė.
Siuvinėjimo mokymosi ir ypatybių medžiagos gausu internete – tiesiog pasižvalgykite populiariose vaizdo platformose.
