Kad namai taptų tvirtove: 7 dalykai, suteiksiantys laimės namuose

Būtent tai atskleidė IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“: žmonių psichologinė savijauta pasirodė tiesiogiai susijusi su savijauta namuose. Tuo tarpu psichologas atskleidė, kokie veiksniai turi jai įtakos.

29 proc. Lietuvos gyventojų pajuto, kad per paskutinius 12 mėnesių jų psichologinė savijauta suprastėjo. Tuo tarpu 23 proc. žmonių, kurie gerai jautėsi savo namuose, pajuto teigiamą poveikį ir savo psichologinei savijautai.

Psichologas Paulius Rakštikas sako, kad namai mums tampa itin brangūs, kai jaučiamės pažeidžiami. „Tam, kad žmogus išgyventų, nuo neatmenamų laikų jam reikia užuovėjos. Ją turėdami įgauname drąsos ir galime vis toliau ir ilgesniam laikui nuo jos nutolti. Tačiau vos iškilus pavojams, stengiamės grįžti į namus, nes čia jaučiamės saugiai.

Taigi, kai jaučiamės pažeidžiami, fizinė namų aplinka mums tampa itin brangi. Jei turime jaukius namus, tai prisideda prie geresnės psichologinės savijautos, o ypač sunkesniu laikotarpiu. Tuomet namai tampa mūsų tvirtove“, – sako P. Rakštikas.

Jis priduria, kad namuose kuriame savitą jaukumą daiktais, stiliumi, patogumu, tvarka, ritualais, veikla. Susiformuoja toks nuoseklus ratas – mes kuriame sau namus, o namai mums grąžina jausmą, kad esame tinkamoje, saugioje, komfortiškoje vietoje.

Mūsų savijautą namuose, pasak psichologo, lemia įvairūs veiksniai. Kai kuriuos jų, tokius, kaip komfortas, pastebime labai aiškiai. Kitiems suvokti prireikia didesnio jautrumo smulkmenoms. Kaip bebūtų, praleidę daugiau laiko namuose, neišvengiamai į namus ir jų jaukumą pažiūrėjome nauju žvilgsniu.

„Namai yra gyvi, jei juose gyvena žmogus, tad jie kinta kaip ir pats žmogus. Taip pat, tai reiškia, kad nėra tokio momento, kad namai būtų išbaigti. Ši mintis svarbi suvokimui, kad keičiantis situacijoms, verta naujomis akimis atsigręžti ir į namus, tarsi klausiant savęs: kas juose galėtų būti patogiau, jaukiau; kaip galiu namus dar labiau priartinti prie savo poreikių ir svajonių?

Neapsigaukime savyje išgirdę spontanišką atsakymą, jog viskas patogu taip, kaip yra, nes gal tai permestos kuprinės per vieną petį efektas? Lyg ir patogu taip, kaip yra, nors stuburas seniai prašo tą kuprinę nešti ant abiejų pečių“, – sako psichologas.

Kaip pagerinti savo savijautą namuose ir kaip namus pritaikyti prie savo emocinių poreikių, kad jie išties taptų „tvirtove“ ir vidinės pusiausvyros šaltiniu? Psichologas P. Rakštikas įvardija svarbiausius veiksnius.

Psichologas P. Rakštikas sako, kad tvarkos palaikymas namuose mums padeda pajusti kontrolę, taip reikalingą nesaugiu laikotarpiu. Neapibrėžtumas lydi mus visą gyvenimą, tačiau neramiais laikais jį pradedame jausti kur kas labiau, nei įprastai. Jei šio jausmo tampa perpildyta visa diena, savaitė ir mėnesis – nerimas tampa viską apimantis.

Tokiais laikais itin svarbu kontrolės jausmą susikurti patiems. Tai gali būti šeimos tradicijų, naudingų ritualų palaikymas ar sukūrimas, ar tiesiog tvarkos palaikymas ten, kur galime. Todėl patarimas pradėti dieną nuo paklotos lovos ne iš piršto laužtas. Tvarka kai daiktai turi savo vietas ir yra greitai pasiekiami ilgai neieškant – prisidės prie kontrolės, tad ir ramybės jausmo, reikalingo gerai psichologinei savijautai.

Pasak jo, kontrolės jausmą pajusti galima ne tik palaikant tvarką, bet ir širdžiai mielais ir brangiais daiktais, kasdieniais ritualais, kuriais savo namuose kuriame istoriją. Gal tai sena nuotrauka ar kankorėžis, kurį praėjusį savaitgalį atnešė vaikas ir pasakė kažką netikėto – tvarka šiuo atveju labiau kaip sistema, kurią kiekvienas galime sukurti pagal tai, kas mums svarbiausia.

P. Rakštikas sako, kad, neturėtume stengtis namų paversti universaliais, kur dirbama, ilsimasi, bet kur ir bet kada. Erdvė turi atitikti veiklą. Kitaip – nukentės tiek veikla, tiek savijauta. Tad nederėtų dirbti miegamojo lovoje ar prie pusryčių stalo. Ilgainiui tokie veiklų ribų išplaukimai trukdys atsirinkti ne tik darbą ir poilsį vietos prasme, bet ir laiko.

„Jei sukuriame darbo erdvę namuose, verta paklausti: ar turime erdvę ir atsikvėpti po darbo ir kaip sugrįžtame po darbo į namus, jei dirbame iš namų? Tai nebūtinai ta pati svetainė. Gal tai gali būti erdvė, kampas, kėdė, kilimėlis ar dar kas nors, kur įvardintume sau, kad ten pereinu iš darbo į namų erdvę. Kaip koridoriuje nusiauname batus, taip šiame „koridoriuje“ – psichologiškai pereiname iš darbo režimo į namų režimą“, – sako P. Rakštikas.

Dar vienas savijautą namuose veikiančių atributų yra patogumas ir funkcionalumas. Pasak psichologo, grožis neturi nugalėti patogumo, o patogumas nebūtinai turi būti negražus. Visgi kartais šie dalykai susikerta, ypač pastaruoju metu, kai dalį savo namų erdvės tenka paversti darbo erdve ir kartais tenka rinktis. „Grožis maitina mūsų estetinius poreikius, tačiau patogumas taiko į labiau bazinius, todėl šioje akistatoje patogumą vertinčiau labiau“, – svarsto psichologas.

Daugiau nei pusė IKEA tyrimo „Gyvenimas namuose“ dalyvių Lietuvoje miegą įvardijo, kaip vieną svarbiausių veiksnių vidinei pusiausvyrai palaikyti. Psichologas taip pat sako, kad miegas yra esminis elementas gerai savijautai. Deja, dėl mūsų gyvenimo tempo, patiriamo streso, su miegu susijusių sunkumų daugėja, ir čia namai gali padėti. Pirmiausia, specialistas rekomenduoja iš miegamojo išnešti visas technologijas, rinktis šiltą ir ramų apšvietimą, o vakare skirti pakankamai laiko nusiraminimui ir nusiteikimui poilsiui – tai tik keli būdai kviesti save kokybiškesniam miegui.

Nuosavo gamtos kampelio ar balkono svarba per pastaruosius metus išaugo net trečdaliui šalies gyventojų, rodo tyrimas „Gyvenimas namuose“. Vis tik, negalintiems tiesiogiai džiaugtis gamta arti namų, psichologas rekomenduoja jos daugiau pasikviesti į jų vidų.

„Tą padaryti galima kambariniais augalais, žaluma, ar kokiu namų kampeliu, jį keičiant priklausomai nuo metų laiko ir taip leidžiant mums kvėpuoti kartu su gamta net ir didmiestyje. Milžiniškuose miestuose, pvz. Japonijoje, žmonės mokomi gamtos stebėsenos praktikų net ir turint kelis krūmus betoninių namų apsuptyje – visa tai, savijautos gerinimo tikslais“, – sako P. Rakštikas.

IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad kas antram Lietuvoje vidinės pusiausvyros šaltinis yra poilsis namuose skiriant laiko malonioms veiklos. Vis dėl to tikriausiai ne vienas pasakys, kad tokio laiko dažnai trūksta. Tačiau P. Rakštikas nepaguos, pasak jo, laiką sau ir savo poilsiui reikia planuoti, o kartais ir už jį pakovoti.

„Planuokite jį kaip darbą, kaip vizitą pas gydytoją, kaip būtinybę iš anksto nuvykti laiku į oro uostą. Ginkite tą laiką drąsiai ir užtikrintai. Nieko tokio, jei pradžioje tai iškomunikuoti kitiems bus sunku. Tačiau tik kokybiškai pasirūpinę savimi, galime daugiau naudos suteikti ir kitiems.

Įprasta manyti, kad iš mūsų laiką kažkas vagia, dažnai dėl to kaltinami socialiniai tinklai, filmų žiūrėjimo platformos. Deja, tai labiau pasiteisinimas nei tikroji priežastis. Savo laiką kontroliuoti galime tik mes tad turime apsispręsti ar leisime jį sąmoningai ir skirsime kokybiškam poilsiui bei tam, kam tikrai norime, ar paliksime savieigai paleidžiant atsakomybę“, – sako psichologas.

Gera savijauta namuose neatsiejama nuo mūsų santykių su tais, su kuriais gyvename. Taip, kaip svarbu įsiklausyti į savo individualius poreikius, gyvenant šeimoje tampa svarbu įsiklausyti į kiekvieno jos dalyvio poreikius, ieškoti sprendimų kartu.

„Pagrindinis įrankis, galintis padėti tiek palaikyti, tiek sugadinti santykius su kitais yra kalba. Tačiau svarbiausia kalboje yra ne kalbėjimas, o klausymasis. Visiems aišku, kad jei negirdėjome klausimo, negalime pateikti ir atsakymo, tačiau kalbėdami dažnai elgiamės priešingai – daliname atsakymus nesivargindami išklausyti klausimo. Žmonių tarpusavio girdėjimas bendraujant turi įtakos mūsų santykiams, tad ir psichologinei savijautai tiek namuose, tiek bet kur kitur.

Daugiau ekspertų patarimų, kaip palaikyti vidinę pusiausvyrą namuose – www.IKEA.lt