Atskleidė, kokią įtaką pastarieji metai padarė mūsų santykiui su namais 

„Pandemijos metais žmonių kasdienybė susijaukė, kai kuriems adaptacija buvo sunki, psichikos sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais. Mūsų psichologinei savijautai įtakos turėjo tai, kaip mes gebėjome prisitaikyti prie naujos realybės, kaip buvome pasiruošę nenumatytiems iššūkiams, kaip gebėjome keistis čia ir dabar, kaip greitai ir lengvai paleidome senus įpročius bei įgijome naujų. Žmonėms nėra lengva keistis ir, man atrodo, kad ši mus vienijanti savybė, susidūrusi su pandemija, ir sukūrė visą eilę savijautą bloginančių pasekmių“, – sako psichologas Paulius Rakštikas.

Vis dėlto IKEA tyrimo „Gyvenimas namuose“ duomenimis, beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, kuris per pastaruosius metus savo namuose jautėsi gerai, pajuto teigiamą poveikį ir savo psichologinei savijautai. Psichologo teigimu, šiais sunkumų paženklintais metais išaugo namų, kaip užuovėjos, reikšmė.

„Tam, kad žmogus išgyventų, nuo neatmenamų laikų jam reikia užuovėjos. Ją turėdami įgauname drąsos ir galime vis toliau ir ilgesniam laikui nuo jos nutolti. Tačiau vos iškilus pavojams, stengiamės grįžti į namus, nes čia jaučiamės saugiai. Taigi, kai jaučiamės pažeidžiami, fizinė namų aplinka mums tampa itin brangi. Tikėtina, tyrimo rezultatai būtent tai ir rodo – jei turime jaukius namus, tai prisideda prie geresnės psichologinės savijautos, o ypač sunkesniu laikotarpiu. Tuomet namai tampa mūsų tvirtove“, – sako P. Rakštikas.

Praėjus dar vieniems nelengviems metams, žmonės ima aiškiau suprasti, ko jie tikisi iš savo namų ir kokius lūkesčius jiems kelia. IKEA Lietuva rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė sako, kad dabar idealūs namai – žalesni, erdvesni ir patogesni bei tokie, kuriuose galime būti arčiau sau brangių žmonių ir užsiimti veikla, kuri padeda mums gerai jaustis.

„Per pastaruosius metus labiausiai išaugo žmonių poreikis turėti privatų sodą ar balkoną (35 proc.), kiekvienam šeimos nariui turėti asmeninės erdvės (37 proc.), gyventi šalia žaliųjų zonų ar gamtos (37 proc.) ir poreikis gyventi netoli draugų, artimųjų (25 proc.). Įtakos psichologinei žmonių savijautai namuose turi ir tvarka: ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus pasidarė svarbiau, kad namai būtų tvarkingi ir juose būtų lengva tvarką palaikyti“, – sako J. Juodzevičienė.

Pasak psichologo P. Rakštiko, palaikydami namuose tvarką jaučiamės geriau kontroliuojantys situaciją, o tai – ypač svarbu neužtikrintumo laikais: „Neapibrėžtumas lydi mus visą gyvenimą, tačiau neramiais laikais jį pradedame jausti kur kas labiau nei įprastai. Tokiu metu itin svarbu kontrolės jausmą susikurti patiems.

Tai gali būti šeimos tradicijų, naudingų ritualų sukūrimas ar tiesiog tvarkos palaikymas bent jau ten, kur galime. Todėl patarimas pradėti dieną nuo paklotos lovos ne iš piršto laužtas. Tvarka, kai daiktai turi savo vietas ir yra greitai pasiekiami, prisidės prie kontrolės, tad ir ramybės jausmo, reikalingo geresnei psichologinei savijautai palaikyti“.

Pasak jo, kontrolės jausmą pajusti galima ne tik palaikant tvarką, bet ir širdžiai mielais ir brangiais daiktais, kuriais savo namuose kuriame istoriją. Gal tai sena nuotrauka ar kankorėžis, kurį praėjusį savaitgalį atnešė vaikas ir pasakė kažką netikėto – tvarka šiuo atveju labiau kaip sistema, kurią kiekvienas galime sukurti pagal tai, kas mums svarbiausia.

Apklausa taip pat parodė, kad mūsų psichologinei savijautai svarbūs ir kasdieniai ritualai. Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų ramų poilsį savo namuose įvardija kaip svarbiausią veiksnį, padedantį palaikyti vidinę pusiausvyrą – panašiai apklaustieji galvoja ir apie miegą (53%) , trečioje vietoje – laiko skyrimas hobiams (52%).

Kokybiškas laiko leidimas su partneriu – dar vienas iš geros savijautos užtikrinimo šaltinių: taip teigia kas trečias šalies gyventojas. Būtent šiems dalykams, rodo apklausa, norima skirti daugiau laiko – taigi ateityje namai turės būti ta vieta, kurioje minimi poreikiai privalės būti patenkinami.

„Šiemet gerokai pasikeitė žmonių požiūris į tai, kokia yra namų paskirtis ir ką juose galima veikti. Norėdami užsitikrinti, kad namuose galėtų daryti viską, ką nori ir tenka juose daryti, daugelis žmonių nusprendė persitvarkyti. 64 proc. apklaustųjų teigia ėmęsi tam tikrų pokyčių, kad namai taptų patogesni vienokiai ar kitokiai veiklai. Tokioms nuotaikoms įsigalint vis labiau, turbūt nieko keisto, kad net trečdalis Lietuvos gyventojų teigia tikintys geresne ateitimi“, – sako J. Juodzevičienė.