„Kai prieš trisdešimtmetį pradėjome teikti pagalbą seneliams maistu, atrodė, kad gerėjant šalies finansinei situacijai gerės ir senolių gyvenimas. Deja, senolių skurdas nesitraukia ir stokojančiųjų net elementarių dalykų, tokių kaip maistas, nemažėja. Statistika iškalbinga – šiandien globojame 2,8 tūkst. senolių, prieš dešimtmetį, 2012 m., padėdavome 1,2 tūkst. Visa laimė, kad mūsų visuomenė neabejinga stokojantiems žmonėms, todėl jie sulaukia pagalbos, palaikymo ir dėmesio, kurio daugeliui trūksta net labiau nei konkrečių produktų“, – sako Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų vadovė Rasa Stukienė.
Jos teigimu, kiekvienas iš beveik trijų tūkstančių maltiečių globojamų senolių yra tarsi atskira įdomi istorija, apie kurią būtų galima rašyti knygas ar kurti filmus. Viena tokių – Panevėžyje gyvenanti Liongina. Moteris, kuriai šiuo metu yra virš 80 metų, gyvena viena, turi visą puokštę ligų, sunkiai vaikšto. Vaikystėje patyrusi Sibiro tremties sunkumus, nuo jaunystės turinti negalią, visą gyvenimą dirbusi mokytoja ši senolė, pasak R. Stukienės, yra tikra šviesuolė, o labiausiai džiaugiasi dėmesiu.
„Švenčių proga gimnazijos mokiniai gamino atvirukus su sveikinimais, tai ši, atrodytų, smulkmena, ją iki ašarų sugraudino ir pradžiugino. Tokio amžiaus sulaukusiems vienišiems žmonėms, kurių bendravimą apriboja ir ligos, ir pandemija, ypatingai svarbu jaustis nepamirštiems“, – tikina ji.
Daugelio globojamų senolių istorijose yra ir ne tokių šviesių spalvų, ypatingai tų, kurie tegauna minimalią pensiją. Viena iš situacijų, jiems tampančių kone katastrofa, yra sugedusi buitinė technika. Pavyzdžiui, viena senolė, sugedus šaldytuvui, neturėjo pinigų nusipirkti naujo, net pigiausio, todėl pusę metų gyveno kaip išmanydama. Laimei, atsirado bendrovė, padovanojusi moteriai naują šaldytuvą.
„Stokojantiems pagalbos reikia visokios ir nuolat, todėl gera matyti, kad daugėja ir fizinių, ir institucinių rėmėjų. Yra įmonių, remiančių projektus pagal savo įmonės socialinės atsakomybės sritį – vienos neabejingos seneliams, kiti jautresni vaikams. Dažna įmonė nemokamai suteikia savo paslaugas, pvz., odontologijos klinikos dovanoja apžiūras ir gydymą. Nors daugiau teikia vienkartinę paramą prieš žiemos šventes, tačiau yra ir metai iš metų prisidedančių įvairiomis inciatyvomis. Viena tokių – šiemet mūsų „Gerųjų darbų angelo“ apdovanojimą pelniusi „Kalnapilio-Tauro grupė“, su kuria bendradarbiaujame nuo 2007 m.“, – komentuoja R. Stukienė.
Marijaus Valdo Kirstuko, „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinio direktoriaus, teigimu, įmonė pasirinko kelią remti stokojančius ne tik šventiniu laikotarpiu, nes pasibaigus šventėms gyvenimas nesustoja.
„Natūralu, kad daugiausiai dėmesio stokojantiems skiriama prieš didžiąsias metų šventes, kai visi norime dalintis gerumu. Mes taip pat kasmet prisidedame prie „Maltiečių sriubos“ akcijos. Šiemet Panevėžyje, kur yra mūsų darykla, rinkome lauknešėlius maltiečių globojamiems šio miesto seneliams. Vilniaus biure jau ne pirmus metus organizavome kalėdinį aukcioną, kurio metu mūsų darbuotojai gali įsigyti įvairių daiktų su mūsų atributika, o surinktas lėšas pervedame maltiečiams.
Tačiau ir kitu metu nepamirštame tų, kuriems reikia mūsų pagalbos, tad skiriame finansinę paramą ir įmonės produkciją maltiečių renginiams“, – sako alaus ir gaiviųjų gėrimų gamybos bendrovės vadovas.
R. Stukienė sako, kad svarbi visa parama, kokios formos ar dydžio ji bebūtų, nes tai leidžia ne tik nuolat teikti remiamiems senoliams paramą maistu, bet ir plėsti veiklą.
„Už 2020 m. akcijos „Maltiečių sriuba“ metu surinktas lėšas galėjome padidinti globojamų senolių skaičių iki 2,8 tūkst., atidarėme 2 naujus senjorų dienos centrus – šiuo metu jau veikia 5 tokie mūsų senjorų dienos centrai. Duris atvėrė ir pirmieji maltiečių globos namai Telšių rajone, Viekšnaliuose. Mūsų galimybės globoti senolius yra proporcingos žmonių gerumui, todėl labai džiugu, kad jo kasmet sulaukiame vis daugiau ir ne tik per šventes. Nes joms pasibaigus, gyvenimas tęsiasi“, – pažymėjo Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovė.
