Anot L. Danienės, dažniausiai žmonės sugalvoja kokį nors didelį dalyką, kurį išties sunku įgyvendinti, tad vertėtų pradėti nuo mažesnių „kąsnelių“. „Atsikąskite tik tiek, kiek galite sukramtyti. Pavyzdžiui, vieną dieną pasidarykite dešimties žmonių sąrašą, su kuriais verta pasikalbėti. Kitą dieną galite atsiversti tą sąrašą ir išsirinkti, kam šiandien paskambinsite. Dažnai mes tokius veiksmus nurašome, tačiau daromi vienas po kito jie mus skatina ir ima augti“, – sako moteris.
Vis dėlto, iki sąrašo dažnas turi nueiti nemenką kelią. L. Danienė pasakoja, kad dažniausiai žmonės linkę ilgai neigti savo blogą savijautą ir laukia, kol situacija savaime išsispręs. „Vieni laukia trumpiau, kiti ilgiau, bet tie, kurie laukia išorinio ženklo – visada sulaukia. Mano klientai kartais pasakoja, kaip viskas buvo gerai, bet neseniai taip susipyko su vadove, kad jau viskas – nebeįmanoma dirbti. Aš tuomet paklausiu, kas gero jų gyvenime nutiko dėl to bjauraus konflikto? Jie pasakoja supratę, kad nuo jų labai daug priklauso, kad turi prisiimti atsakomybę už savo karjerą. Tačiau mums nebūtina laukti, kol taip nutiks. Labai lengva, kai nebėra kitos išeities, nes sprendimas už mus priimtas ir mums telieka išplaukti, bet nebūtina to laukti, nes mes tuomet visiškai priklausomi nuo aplinkybių“, – pabrėžia profesinio augimo konsultantė.
L. Danienė pataria ateities planavimui pasinaudoti kad ir Naujųjų metų naktimi ar pirmuoju mėnesiu, galbūt išvykti kur nors ramiai pamąstyti, kur niekas netrikdo ir gali kilti naujų minčių. „Man keletas lūžių gyvenime įvyko tuomet, kai aš sėdėjau kur nors palapinėje, žiūrėjau į dangų ir klausiau savęs, ką aš darau su savo gyvenimu? Ko aš noriu? Ir tuo metu tas sėdėjimas po atviru dangumi mane taip paveikė, kad supratau, jog darau nesąmonę, kad man netinka, nesijaučiu gerai ir reikia daryti pokytį. Kitą dieną susitikau su vadovu, padėjau pareiškimą ant stalo ir po mėnesio išėjau iš darbo“, – prisimena moteris.
L. Danienė pasakoja ėmusi galvoti, ko nori iš gyvenimo ir ar tai, ką dabar daro, ją veda link to, apie ką svajoja? „Manau, kad didžiausias vedlys šioje situacijose yra mūsų širdis. Apie ją mes kalbame poetiškai, bet šiuo atveju kalbu apie širdį kaip apie emocijas ir pojūčius. Dažnai mes vadovaujamės protu, racionalumu, logika, o tai nustoja mus vesti – galime tapti savo formalių tikslų įkaitais. Tuomet imame sakyti, kad yra pareiga, kažką reikia atlikti, privalome tai daryti ir panašiai. Jei girdite save kalbant tokiais žodžiais, tai taip yra dėl to, kad jus šiandien veda protas. Jis – labai geras tarnas, bet prastas šeimininkas. Protas turi tapti širdies tarnu.“
Jei pasiryžote imtis pokyčių, L. Danienė pateikia 3 klausimus, nuo kurių vertėtų pradėti:
1 klausimas. Labai sąžiningai atsakykite sau, kaip dabar jaučiatės?
2 klausimas. Kaip norėtumėte jaustis? Įsivaizduokite, svajokite, ką tuomet darytumėte, kai jau taip jaustumėtės. Kas jums taptų įmanoma?
3 klausimas. Ar galite dabar imti ir daryti? Jei jaučiate, kad galite, tai kokie bus jūsų veiksmai? Galite pasinaudoti 3x3x3 principu – užrašykite, kokius veiksmus planuojate padaryti per 3 dienas, 3 savaites ir 3 mėnesius. Toks sužaidybinimas padeda įsitraukti ir negalvoti, kad viskas čia taip rimta. Tuomet galima įsipareigoti kažkam ir paprašyti, kad kartais paklaustų, kaip sekasi.
Jei nusprendžiate, kad dabar negalite pradėti veikti, tuomet reikia pasiruošti, sustiprėti. Tokiu atveju reikia parengti veiksmų planą, ką turite padaryti, kad galėtumėte? Gal turite nueiti į kokius nors mokymus ar susitvarkyti tam tikrus asmeninius dalykus? O tuomet jau nebegalėsite sakyti, kad negalite.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje.
