Lietuva – ne Šveicarija, čia, kaip ir daugelyje Europos šalių, eutanazija ir savižudybė su pagalba nėra įteisintos, tad apie „savižudybės mašiną“ negali būti nė kalbos. Visgi ji gali tapti laisvai prieinama visai netoli mūsų.
Pasak psichologo Pauliaus Skruibio, pats aparatas, tarsi sudarantis galimybę oriai numirti, negali būti prilygintas medikų ir kitų specialistų kontroliuojamiems kraštutiniams kančios nutraukimo būdams – eutanazijai ir savižudybei su pagalba.
Kita vertus, ir apie pačią galimybę oriai numirti Lietuvos kontekste nėra labai etiška kalbėti, kai mūsų visuomenė yra tiek mažai padariusi, kad žmonėms būtų sudaryta galimybė oriai gyventi.
„Kuo labiau ilgėja žmonių gyvenimo trukmė ir daugėja situacijų, kai žmogus vis dar gyvas, bet patiria vienokią ar kitokią kančią, apie savižudybę su pagalba ir eutanaziją tikrai yra ir bus diskutuojama. Bet klausimas, ar tai – vienintelis mūsų atsakas į kančią?
Lietuvoje tai būtų ypač pavojinga, turint omenyje, kad mes tiek mažai esam padarę kaip visuomenė, kad žmonės, pasiekę vyresnį amžių, galėtų oriai gyventi.
Suteikta galimybė oriai numirti savaime nėra pati didžiausia problema, bet nėra normalu, kad oriai gyventi nėra galimybės, o oriai numirti – prašom, visos, kiek tiktai įmanoma. Tai būtų labai pavojingas sprendimas“, – sakė P.Skruibis.
Šveicarijoje – abejonės
Šveicarijoje jau nuo kitų metų turėtų atsirasti galimybė pasinaudoti 3D spausdintuvais sukurta savižudybės kapsule „Sarco“. Kaip rašo BBC, kapsulės gamintojai nusamdė šveicarų teisės ekspertą, kuris patvirtino, kad toks įrenginys neprieštarauja šalyje egzistuojantiems įstatymams.
Vis dėlto kiti teisininkai abejoja, ar viskas čia gerai.
Pagalbą nusižudant teikiančios organizacijos „Dignitas“ teigimu, savižudybės kapsulės idėja vargu ar sulauks „didelio pritarimo“. Pagalba nusižudant, kuomet asmeniui suteikiamos priemonės nutraukti savo gyvybę, Šveicarijoje yra legali. 2020 m. tokiu būdu mirė apie 1,3 tūkst. žmonių.
Tačiau daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, nei pagalba nusižudant, nei eutanazija, kuomet medikas užbaigia asmens, norinčio mirti, gyvenimą, nėra teisėtos.
Teisiniai ginčai
Šiuo metu Šveicarijoje naudojamas pagalbos nusižudant metodas – žmogui duodami tam tikri vaistai – skysčiai, kuriuos nurijus nutraukiama gyvybė.
Tuo tarpu savižudybės kapsulėje, kuri gali būti pastatoma bet kur, naudojamas kitas metodas – ji užpildoma azotu, tuo pačiu sparčiai sumažinant deguonies lygį.
Dėl šio proceso kapsulėje esantis asmuo prarastų sąmonę ir mirtų maždaug per 10 minučių. Savižudybės kapsulė yra įjungiama iš vidaus, taip pat turi pagalbos mygtuką „išeiti“.
Sankt Galleno universiteto teisės ekspertas Danielis Huerlimannas buvo tas teisininkas, kurio „Sarco“ gamintojai paprašė išaiškinti, ar savižudybės kapsulės naudojimas nepažeistų Šveicarijos įstatymų.
Jis padarė išvadą, jog kapsulė „nėra medicininis prietaisas“, todėl jai negalioja Šveicarijos terapinių produktų įstatymas.
Teisininkas taip pat mano, kad prietaisui negalios įstatymai, taikomi azoto naudojimui, ginklams ir produktų saugumui.
„Tai reiškia, kad kapsulei netaikomi Šveicarijos įstatymai“, – teigė jis.
Tačiau Ciuricho universiteto teisės profesorė Kerstin Noelle Vkinger laikraščiui „Neue Zurcher Zeitung“ sakė: „Medicinos prietaisų naudojimas yra reguliuojamas įstatymais, nes jie turėtų būti saugesni už kitus produktus. Vien tai, kad produktas nėra naudingas sveikatai, nereiškia, kad jam negalioja šie papildomi saugumo reikalavimai“.
Organizacijos „Dignitas“ atstovai BBC sakė: „Jau 35 metus dvi „Swiss Exit“ grupės ir 23 metus – „Dignitas“ organizacija Šveicarijoje teikia profesionalią pagalbą nusižudant, pasitelkę kvalifikuotą personalą, bendradarbiaudami su medikais.
Turint omenyje šią nusistovėjusią, saugią ir profesionaliai atliekamą/prižiūrimą praktiką, sunku įsivaizduoti, kad technologinė kapsulė, skirta pačiam nutraukti savo gyvybę, Šveicarijoje sulauks didelio palaikymo ar susidomėjimo“.
Daktaras Mirtis
Jeigu aparatas bus pradėtas naudoti Šveicarijoje, jis nebus parduodamas įprastu būdu.
Kapsulės kūrėjas dr. Philipas Nitschke sakė planuojantis padaryti brėžinius prieinamus, kad kiekvienas galėtų juos parsisiųsti. Tai turėtų būti prieinama nemokamai.
Jo tikslas yra „demedikalizuoti mirties procesą“, – tą kūrėjas teigia interviu, paskelbtame jo įkurtoje savanoriškos labdaros organizacijos „Exit International“ svetainėje.
„Mes norime pašalinti iš proceso bet kokią psichiatrinę kontrolę ir leisti asmenims patiems viską kontroliuoti“, – teigė jis.
Ph.Nitschke yra pelnęs „Daktaro Mirties“ pravardę už tai, kad ilgą laiką agitavo už teisę mirti.
Šiuo metu yra pagaminti du „Sarco“ prototipai, trečiasis spausdinamas Nyderlanduose. Ph.Nitschke anksčiau yra sulaukęs kritikos dėl kapsulės, esą jos futuristinis dizainas savižudybei suteikia prabangos įspūdį.
Ar viską padarėme, kad sumažintume kančią?
Psichologas P.Skruibis mano, kad aparato, padedančio lengvai ir neskausmingai nusižudyti, idėja, jeigu toks aparatas taptų laisvai prieinamas, slepia tam tikrų pavojų ir atskleidžia rimtas etines dilemas.
– Pati savižudybės kapsulės idėja – tai labiau savižudybė ar eutanazija?
– Eutanazijos terminas reiškia, kad patį gyvybės atėmimo veiksmą atlieka kažkas kitas, ir sprendimas priimamas įvertinus gydytojų komisijai ar panašiai. Savižudybės su pagalba atveju sprendimo priėmimo procesas vyksta su medikų žinia, gydytojas išrašo tam tikrą preparatą, kurį žmogus gali priimti.
O savižudybės kapsulės atveju kalbama tiesiog apie savižudybę, nes nei sprendimo priėmimo procese nedalyvauja kiti, nei pačią mirtį sukelia kas nors kitas. Tad tai yra savižudybė, tiktai pati jos priemonė yra graži, patraukli, ir pats procesas lengvas, paprastas.
– Tad savižudybės kapsulę reikėtų traktuoti lygiai taip pat, kaip visus kitus savižudybės būdus?
– Čia ne būde esmė. Esmė – kaip mes reaguojame į žmogaus kančią. Žmogus kenčia dėl kažkokių priežasčių – psichologinių, fizinių. Mes kaip žmonės, kaip visuomenė galime įvairiai į tą kančią reaguoti.
Galime reaguoti ieškodami būdų, kaip tam žmogui palengvinti kančią, kad jis mažiau kentėtų psichologiškai ar fiziškai. Arba mes galime sukurti kažkokį prietaisą, kaip šiuo atveju, kuris tas kančias nutrauktų greitai ir neskausmingai. Tai vertybinis klausimas – kokį kelią mes pasirenkam.
Eutanazijjos atveju būna siekiama įvertinti, ar visos kitos kančios palengvinimo galimybės yra išnaudotos. Jeigu taip ir nėra jokių alternatyvų, tada ji atliekama.
Bet šiuo atveju neaišku, kokios būsenos žmogus pasinaudos savižudybės metodu, kuris yra patrauklus, lengvas, prieinamas. Kyla grėsmė, kad nevilties būsenoje žmogus lengviau gaus pagalbą nusižudyti, negu kokią nors kitą pagalbą palengvinti kančią kitais būdais.
– Bet ar tai nėra susiję su žmogaus orumu? Kodėl ekspertai, o ne jis pats turi nuspręsti, kad kančia jam yra pernelyg didelė ir jis nenori bandyti kito būdo?
– Teisės nusižudyti niekas negali atimti. Ji faktiškai visą laiką egzistuoja. Visą laiką žmogus tokią galimybę turi, nebent tais atvejais, kai žmogus paralyžiuotas ir negali pajudėti. Bet šiaip, faktiškai, niekas negali atimti galimybės ir uždrausti žmogui nusižudyti.
Tačiau esminis klausimas yra – ką kiti tuo atveju daro? Tu pamatai kenčiantį žmogų – kokia tavo reakcija? Ar sakai: „Žiūrėk, čia yra mašina – nusižudyk“, ar: „O gal paieškom sprendimo, ką tau daryti?“
Lietuvos kontekste labai svarbus dar vienas momentas. Mes turime labai didelę problemą su vyresniais žmonėmis, kurie dėl amžiaus, sveikatos būklės reikalauja priežiūros, – jie labai dažnai jaučiasi, ir ne tik jaučiasi, bet ir tampa našta aplinkiniams žmonėms. Tai tampa vienu iš savižudybės motyvų.
Koks šiuo atveju mūsų visuomenės pasirinkimas? Ar mes galvojame, kaip tiems žmonėms palengvinti kelią pasitraukti iš gyvenimo, ar galvojame, kaip padaryti, kad Lietuvoje senatvė būtų oresnė? Kad žmonės, kurie prižiūri savo pagyvenusius artimuosius, sulauktų daugiau paramos, galėtų samdyti slaugytojus ir neturėtų nutraukti savo darbinės veiklos ir aukoti gyvenimo. Čia yra didžioji dilema. Galime eiti tokiu keliu, kad neieškai sprendimų, o pastatai daug mašinų, padarai, kad jos būtų prieinamesnės, ir problema išspręsta.
– Kapsulės kūrėjas siekė demedikalizuoti mirtį – esą, tai ne medikų reikalas, o paties žmogaus. Ar pavojingas toks mąstymas?
– Ką reiškia „demedikalizuoti“? Didžioji dalis savižudybių įvyksta be medicinos dalyvavimo.
– Kuo iš esmės skiriasi pagalba nusižudant (kuri legali Šveicarijoje), kai medikas išrašo specialius vaistus, kuriuos išgėręs pacientas nutraukia savo gyvybę, nuo savarankiško brėžinių atsisiuntimo ir kapsulės atsispausdinimo?
– Skiriasi tuo, kaip mes reaguojame į kančią. Psichiatras ar kitas medikas, kuris vertina būklę, mato, kad žmogus kenčia, ir galvoja, ar galima jo kančią palengvinti kaip nors kitaip, pasiūlyti kitą variantą, kitą sprendimą vietoj savižudybės. Savižudybė įvykdoma nevilties būsenoje, kai žmogus yra desperacijoje ir jo matymo laukas labai susiaurėja. Tada kitas žmogus, esantis šalia, gali matyti plačiau, kad galbūt įmanomi kiti sprendimai, o nevilties jausmas yra laikinas.
O savižudybės kapsulės atveju situacijos niekas nevertina, nėra požiūrio iš šalies. Gal tu esi laikinoje būsenoje, kai viskas atrodo beviltiška, nėra jokios išeities, bet šalia tavęs nėra kito žmogaus, kuris pažvelgtų į situaciją iš šono. Tada savižudybė tampa labai lengva išeitimi, atsiranda rizika, kad savižudybių gali būti daug daugiau, nei tada, kai pamatomos kitos išeitys.
Savižudybė labai retai būna vien tik racionalus sprendimas. Visą laiką tame dalyvauja labai stiprūs jausmai. O jausmai yra kintantys. Ir jeigu jausmų, kančios, skausmo apimtas žmogus padaro desperatišką sprendimą, tai nereiškia, jog tai yra gerai apgalvotas ir vienintelis sprendimas.
– Kaip vertinate pačios savižudybės kapsulės dizainą, kuris išties patrauklus, primena modernų automobilį ar į kosmosą iššaunamą kapsulę iš fantastinio filmo?
– Visi suprantam, kad jeigu mes kuriam kažkokį produktą, patrauklus dizainas skirtas tam, kad būtų didesnis noras tuo daiktu naudotis. Kyla etinis klausimas – jeigu mes kuriame daiktą, kuris būtų labai patrauklus ir didintų norą juo naudotis, tai ar mes, kaip visuomenė, norime paskatinti žmones, kad jie greičiau nutrauktų savo kančią, pasinaudodami savižudybės mašina? Ar visgi ieškome ir kitų sprendimų?
