Vyrai kreipiasi pagalbos
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė, psichoterapeutė, viena iš pagalbos linijos „Nelik vienas“ steigėjų dr. Dalia Puidokienė pasakoja, kad vyrai kreipiasi pagalbos, nors jiems žengti pirmą žingsnį ir pradėti kalbėti apie savo asmenines problemas nėra lengva.
„Koją tikrai kiša stereotipai, kad vyrai neverkia, vyrams gėdinga kreiptis pagalbos, todėl pasiryžti ieškoti, kreiptis pagalbos vyrams vis dar ganėtinai sunku“, – teigia D. Puidokienė. Tačiau pasiryžę tą padaryti vyrai ir atsiveria, ir priima pagalbą. Jos teigimu, smurtas artimoje aplinkoje yra tik viena iš priežasčių, dėl kurių į pagalbos liniją kreipiasi vyrai, dažniausiai įvardindami tai kaip santykių su antrąją puse problemą. „Kalbant apie smurtą, nesvarbu, kuri lytis jį patirtų, turiu pasakyti, kad nepaisant jau 10 metų veikiančio įstatymo dominuoja fizinis smurtas, psichologinis, seksualinis ar ekonominis smurtas vis dar menkai atpažįstamas“, – teigia psichoterapeutė D. Puidokienė.
Pagal pagalbos linijos „Nelik vienas“ portale pateikiamą informaciją, per vienerius metus savanoriai sulaukė daugiau nei 2 tūkstančių skambučių ir laiškų su pagalbos prašymais.
Pasak centro vadovės, bene daugiausia – apie 14 proc. – skambinančiųjų kreipiasi dėl santykių problemų – arba su antrąja puse, arba su tėvais.
Skambinantieji taip pat išskiria tokius sunkumus kaip socialinė izoliacija, maždaug 5 proc. vyrų skundžiasi psichikos sveikatos iššūkiais ir nepaaiškinamu liūdesiu ar bloga emocine būkle.
Itin įdėmiai linijos savanoriai stebi didesnės rizikos skambučius, kai įžvelgiama savižudybės rizika, – tokie skambučiai sudaro maždaug 3 proc. Maždaug ketvirtadalis skambinančių vyrų kreipiasi dėl psichikos sveikatos sutrikimų.
Pasak D.Puidokienės, vyrams, kurie kreipiasi į pagalbos liniją, yra suteikiama kompleksinė: psichologinė, teisinė, edukacinė pagalba.
„Patyriminėse grupėse suteikiama psichologinė terapinė pagalba, vyksta individualios psichologo konsultacijos, taip pat konsultuoja ir teisininkas“, – pasakoja Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė. Jo teigimu, edukaciniuose užsiėmimuose vyrai mokosi atpažinti problemas ir įvardinti jas tikraisiais vardais, juose bandoma atsikratyti ir stereotipų, jog skųstis ir ieškoti pagalbos yra nevyriška. „Vyrai mokosi sąmoningumo, keisti savo požiūrį į įsisenėjusias problemą, aiškinasi, kokie turėtų ir galėtų būti tarpusavio santykiai“, – sako D.Puidokienė.
Vyrams reikia jiems priimtinos pagalbos
Vienas iš vyrams skirtos organizacijos „Gentys“ įkūrėjų psichologas Antanas Grižas sako, kad vertinti smurto kilmės priežastis pagal lytį yra labai jautru.
„Labai lengva vadovautis nuostatomis, todėl svarbu remtis moksliniais duomenimis. Šiai dienai mokslas sako, kad smurto ištakos yra dėl skurdo ir vaikystėje patirtų traumų. Mums svarbu stiprinti socialinę apsaugą vaikams, kurie auga, kad jie būtų saugesni nuo smurto ir nuo psichologinių traumų, o kitas dalykas mums reikia labiau investuoti į vyrams priimtinas paslaugas. Tiems, kurie galbūt jau smurtauja ar yra pakeliui į tai. Tam, kad užkirstume tam kelią“, – tvirtina psichologas.
A.Grižas įsitikinęs, jog nuostata žiūrėti į vyrus, į vyriškumą labai kritiškai, kaip į kažkokį toksišką dalyką, kurio mažų mažiausiai reiktų vengti, o šiaip tai geriau išgyvendinti ir pakeisti, yra pavojinga.
„Kodėl vyrus reiktų „išvaduoti“ iš tradicinio vyriškumo ir pakeisti jį kažkuo kitu? Labai daug mes bandome socialinių ir psichologinių problemų nurašyti: „Ai, čia dėl vyriškumo“. Čia tiesiog tas „vyriškumas“ kaltas, kad vyrai žudosi, smurtauja, vyrai turi psichologinių sunkumų. Jeigu jie būtų ne taip įsikibę į savo „vyriškumą“, tai tada jie labiau kalbėtų, būtų laimingesni“, – mintimis dalinasi psichologas.
Jo įsitikinimu, vietoj to, kad kaltintume ir viktimizuotume, galbūt turėtume pagarbiau žiūrėti į vyrus, į jų vyriškumą, lytį: „Šiandien vyrų psichologijos srityje kalbama, kad turėtume atliepti į unikalius vyrų bei berniukų poreikius ir labiau prie jų prisiderinti“.
Pasak specialisto, ilgą laiką dominavo psichologinės paslaugos, kurios savo turiniu gal labiau tiko moterims, vyrai tiesiog neidavo konsultuotis. Todėl yra kuriamos įvairios iniciatyvos, skirtingos paslaugos, kurios yra pritaikytos būtent vyrams.
Pasak psichologo, projekto „Gentys“ tikslas ne kaltinti, nesiekti jų pakeisti, o suteikti tokias paslaugas vyrams, kurios įkvėptų juos ateiti, siekti susitvarkyti savo gyvenimą, būti laimingesniems ir padaryti kitus laimingesniais.
„Tiesiausias kelias naikinti stigmas – atvirumas. Kaip tik todėl renkamės apie vyrų emocinę sveikatą, būdus jos ieškoti bei savo asmenines istorijas kalbėti viešai, atvirai – taip šimtai mūsų organizacijos vyrų ragina atsiverti, išgirsti savo poreikius ir kitus vyrus“, – teigia vienas iš vyrams skirtos organizacijos „Gentys“ įkūrėjų psichologas A.Grižas.
