Iš tiesų vyrai namuose gali patirti fizinį, psichologinį, ekonominį artimųjų smurtą, o pagalbos ieško tik vienetai.
Vilniaus Vyrų krizių ir informacijos centro atstovas Donatas Nėnius sakė, kad tokių atvejų, kai vyras kreiptųsi pagalbos dėl smurto šeimoje, per centro gyvavimo metus buvo tik vienas – pernai kreipėsi vyras su trimis vaikais, kuris patyrė žmonos fizinį smurtą.
Specialistai buvo susirūpinę, nes net nežinojo, kur jį apgyvendinti – yra nemažai įstaigų, kurios suteikia apgyvendinimo paslaugas smurtą patyrusioms moterims, o vyrai kartu apsistoti negali – bet visgi problemą pavyko išspręsti.
Tai nereiškia, kad vyrai smurtą šeimoje patiria itin retai, tačiau jiems gėda apie tai kalbėti, be to, psichologinį ar ekonominį smurtą ne visi ir atpažįsta.
Pasak D.Nėniaus, gerai, kad apskritai dabar vyrai darosi sąmoningesni ir yra labiau linkę ieškoti pagalbos, kai užklumpa problemos (darbo netektis, skyrybos, bankrotas ar kt.) – Lietuvoje veikia ir vyrų krizių centrai, ir pagalbos vyrams telefonu linijos, veikia savitarpio pagalbos grupės, tad pagalbos ieškantieji tikrai jos sulauks.
Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė, psichologė Dovilė Bubnienė sakė, kad nors tiesiogiai vyrų, kurie skųstųsi patiriamu smurtu namuose, į juos kreipiasi taip pat labai mažai, ši problema tikrai egzistuoja, tik ji dažnai išaiškėja vėliau.
„Būna, vyras kreipiasi pagalbos dėl blogos psichologinės savijautos ar pašlijusių santykių, sako, kad daugiau šitaip gyventi jau nebegali, taip pat pabrėžia, kad jam labai svarbus konfidencialumas. Jį konsultuojant galiausiai paaiškėja, kad namie prieš jį smurtaujama – tai gali būti fizinis smurtas (stumdymas, kumščiavimas) ar puolimas kumščiais, taip pat psichologinis smurtas. Vyras apie tai prasitaria lyg tarp kitko, bet akivaizdu, kad tokie dalykai labai graužia jį iš vidaus“, – pasakoja D.Bubnienė.
Specialistė paaiškino, kad jei pykčio apimtas sutuoktinis kitam pasako kažką labai negražaus, tai dar nėra psichologinis smurtas – jis pasireiškia tada, kai žmogus žeminamas nuolat, sistemingai, siekiama jam primesti savo valią ar grasinama. Jei žmona vyrui nuolat kartoja, kad jis mažai uždirba ir yra niekam tikęs, tai jau galima laikyti psichologiniu smurtu, kaip ir žmonos grasinimus, kad po skyrybų vyras negalės matyti savo vaikų.
Į Kauno apskrities vyrų krizių centrą pernai „gyvų“ konsultacijų kreipėsi apie 250 vyrų (aišku, kad šiemet skaičius bus didesnis), ir apytikriai 20 proc. besikreipusiųjų buvo patyrę vienokio ar kitokio smurto apraiškų.
Dauguma besikreipiančiųjų siekia gauti psichologo ar psichoterapeuto konsultaciją, taip pat labai reikalingos priklausomybių konsultanto paslaugos – jų gali tekti laukti eilėje ir mėnesį. Kiek trumpiau tenka laukti teisininko konsultacijos.
Taip pat Kauno vyrų krizių centras aptarnauja „Vyrų liniją“, kuria skambina ar elektroninius laiškus rašo daug sunkumus patiriančių vyrų.
Dažnai kenčia ekonominį smurtą
Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro vadovas, pagalbos linijos „Nelik vienas“ savanoris Marius Tumšys išskyrė, kad dauguma vyrų, kurie ryžtasi į jų centrą kreiptis pagalbos, skundžiasi santykių problemomis – tikrai klaidinga manyti, kad dėl to kenčia vien moterys, mat ir vyrus labai slegia nesutarimai šeimoje, ir jie kenčia bręstant skyryboms.
Taip pat vyrai patiria ir smurtą šeimoje, nors, žinoma, jie dažniau linkę patys smurtauti (galbūt todėl, kad jų viduje labai ilgai kaupėsi neigiamos emocijos, kurios galiausiai pratrūko).
„Ypač kalbant apie ekonominį smurtą dažnai nukentėjusioji pusė yra vyrai, nors jiems sunku tą pripažinti ir ieškoti sprendimų. Yra tokių atvejų, kai šeimoje visas sąskaitas kontroliuoja moteris, ir vyras, norėdamas įsigyti kažką reikalingo, kiekvieną kartą turi jos prašyti pinigų. Būna ir atvejų, kai vyras net savo banko kortelės neturi, o jeigu ir turi, tai kaskart privalo žmonai aiškintis, kodėl tą ar aną pirko. Tai jį labai slegia, ir tokios problemos vis gilėja“, – sakė M.Tumšys.
Jis pastebėjo, kad stiprioji pusė šeimoje – nebūtinai vyras.
Dar neretai abu partneriai šeimoje naudoja vienokią ar kitokią smurto formą vienas prieš kitą, ir kartais prieinama iki kraštutinumų.
Ar priekaištas – tai jau psichologinis smurtas?
Pasak M.Tumšio, psichologinis smurtas prieš vyrą gali reikštis panašiai kaip prieš moterį.
Tarkim, kai kurios moterys linkusios pabrėžti: „Tu privalai išlaikyti šeimą“, bet kur tai pasakyta? Tai veikiau senas stereotipas. Ypač tos moterys, kurios uždirba daugiau nei sutuoktiniai, yra linkusios juos dėl to žeminti.
Nuolat girdintis žeminimą vyras ima galvoti, kad jis – nieko vertas, ir tas nepilnavertiškumo jausmas vis auga. Kartais galiausiai būtent tai iššaukia to vyro smurto prieš žmoną proveržį (tai, žinoma, nėra jo pateisinimas).
Ir jei moteris nuolat kartoja vaikams, kad jų tėtis – niekam tikęs, tai galima laikyti tam tikra psichologinio smurto forma.
O nuolatinis moters bambėjimas, kad ji viena stengiasi, dirba, o iš vyro jokios pagalbos nesulaukia, gal dar ir nėra psichologinis smurtas, bet tai gali būti jo užuomazga.
Beje, vyrai į panašias situacijas dažnai įsivelia ir aukomis tampa dėl traumuojančių vaikystės patirčių, komplikuotų santykių su savo tėvais.
Šeimoje turi būti ieškoma kompromisų, partneriai turi vienas kitą girdėti. Vyro poreikiai taip pat turi būti atliepiami, jis irgi nori girdėti pagyrimų, o ne priekaištų.
„Dauguma vyrų neigiamas emocijas kaupia viduje, jų „neišventiliuoja“, jaučiasi su savo problema vieninteliai pasaulyje, ir atrodo, kad niekas negali jiems padėti. Tada jie labai linkę pasiduoti įvairioms priklausomybėms – nuo alkoholio, narkotikų, pornografijos ir kt. Jiems tai – kaip tam tikras pabėgimo planas“, – aiškino M.Tumšys.
Panašiais atvejais vyrui svarbu pirmiausia identifikuoti problemą, tai yra, suprasti, kas vyksta, problemą pripažinti, o jau tada nebijoti kreiptis pagalbos. „Silpnumo ženklas yra ne kreiptis pagalbos, o metų metus gyventi su problema, kuri nuodija tavo gyvenimą“, – pabrėžė M.Tumšys.
Vyrai daug labiau nei moterys linkę problemas laikyti savo viduje, o atidėliojamos problemos tik gilėja.
Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centre anonimiškai teikiama emocinė pagalba, taip pat žmogus gali sulaukti psichologo ar teisininko konsultacijų.
Svarbu apie viską kalbėtis
Kad svarbu ieškoti pagalbos ir apie savo problemas kalbėti, o ne kaupti jas viduje, pabrėžia ne tik psichologai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir stovyklų vyrams organizatorius Donatas Kantakevičius.
„Lietuviai vyrai kalba labai mažai, ir tai yra negerai – galima sakyti, kad nemažai tokių atvejų, kai fasadas atrodo gražus, bet viduje slepiasi daug purvo. Stovyklose su vyrais daug kalbamės, tariamės, užsibrėžiame tikslus, ir būna atvejų, kai koks keturiasdešimtmetis prisipažįsta, kad tai pirmas kartas per visą jo gyvenimą, kai jis nuoširdžiai prašneko apie savo išgyvenimus. Kaip moteriai palengvėja, viską iki smulkmenų išpasakojus savo geriausiai draugei, taip palengvėtų ir vyrui“, – sakė D.Kantanavičius.
Pasak jo, vyrai tikrai nėra mažakalbiai iš prigimties – tiesiog visi žmonės linkę imti pavyzdį iš savo tėvų, o šie gyveno sovietmečiu ir daugelis jų nebuvo kalbūs, juolab nesusimąstydavo apie savo jausmus. Ir apskritai sovietinėse šeimose dažnai trūko darnos, susitarimų, pagarbos vienas kitam, ir šias bėdas jaunesnė karta atsinešė į savo namus.
Beje, ir vyrų stovyklose vyrai daugiausia kalba apie tarpusavio santykius, karjera ir kiti reikalai būna antrame plane.
Namuose vyrams D.Kantanavičius rekomenduoja kuo daugiau kalbėtis su savo antrąja puse. O jei ta antroji pusė atrodo nuolat priekaištaujanti bambeklė, kalbėtis yra ypač svarbu!
Dažnai žmonės, kurie kartu gyvena ne vienerius metus, tarpusavyje šnekasi tik apie reikalus, o kitoms temoms tarsi neranda laiko. Ir tokio dialogo, kur vienas paklausė, kaip sekėsi, o kitas atsako: „Gerai“, tikrai negalima laikyti pokalbiu – svarbu kalbėti apie savo jausmus, poreikius, išgyvenimus ir lūkesčius vienas kito atžvilgiu.
Būtent nuoširdūs pokalbiai ir kompromisų paieškos padės sutuoktiniams pasijusti geriau ir nekaupti viduje to purvo, kuris vėliau gali prasiveržti tikrai baisiais pavidalais.
